Žymos archyvas: Shaun Tan

Prarastas Shauno Tano daiktas

Pavadinimas: Prarastas daiktas (Orig. The Lost Thing)

Autorius (-ė): Shaun Tan

Vertėjas (-a): Viktorija Uzėlaitė

Iliustruotojas (-a): Shaun Tan

Leidykla: Nieko rimto

Metai: 2015

Puslapių skaičius: 32

Būsiu atvira – apie paveikslėlių knygas žinojau tik tiek, kiek apie jas girdėjau iš kitų, o tai reiškia, kad mano žinios buvo labai skurdžios. Sakoma, kad Lietuvoje ši rinkos dalis dar neatrasta, kad galioja tam tikri stereotipai, todėl paveikslėlių knygos nepelnytai priskiriamos vaikų (ką ten, greičiau pipiriukų) literatūrai.

Turiu prisipažinti, kad šiuo stereotipu pati šventai tikėjau. Esu kalta, esu kalta, esu labai kalta.

Shauno Tano kūryba į mano rankas papuolė prieš kelerius metus. Knygų mugėje stoviniavau prie „Nieko rimto“ stendo. Keliais žodžiais persimetus su vadybininku jis pasiūlė pavartyti gerą knygą. Prisimenu, kaip ištraukė iš po prekystalio, atvertė vieną istorijų ir patarė niekur neskubant perskaityti (tai buvo viena iš Shauno Tano „Atokaus priemiesčio istorijų“).

Turiu ir vėl prisipažinti – patiko ir pasakojimas, ir iliustracijos, ir net knygos kaina buvo viliojanti, tačiau tąkart jos nepirkau. Juk tai paveikslėlių knyga (tuo metu net nežinojau, kad toks terminas yra)! Jos trumpam, o po to tik lentynoje dulka. Bet…

Dabar manau, kad vadybininko būta nemenko stratego, psichologo ar net ateities spėjiko. Grūdelis buvo pasėtas. Ilgokai jis ieškojo būdų sudygti, kol išlindo į saulės šviesą. Šiandien ant mano stalo guli net dvi Shauno Tano knygos („Prarastas daiktas“ ir „Atokaus priemiesčio istorijos“).

Ką gi, jei jau pradėjau išpažintį, tai teks eiti iki galo. „Prarastas daiktas“ mene tiesiog pakerėjo. Istorija paprasta, kalba taupi, dėmesį prikausto iki pabaigos. Perskaičius vėl norisi atsiversti pradžią, kad gautum dar vieną galimybę patyrinėti tai, ką pirmu skaitymu, vedamas per didelio smalsumo, galėjai pražiopsoti. Turbūt pirmą kartą gyvenime skaičiau ne tik tekstą, bet ir iliustracijas – nuo viršaus iki apačios, iš dešinės į kairę ir atvirkščiai. Jos taip pat kai ką šnabždėjo, porino, sekė.

Kam ši knyga skirta? Sakoma, kad tam tikroms knygoms reikia užaugti. Yra ir tokių, kurias skaito visi – nuo mažiausio iki šimtamečio. Kiekvienas joje ras tai, ko tuo metu labiausiai reikia.

Ar patiks pipiriukams, kuriems pagal galiojančius stereotipus yra skirtos paveikslėlių knygos? Ir taip, ir ne. Taip, nes paveikslėliai detalūs, galima žiūrėti ir žiūrėti ir vis atrasti ką nors naujo. Ne, jei nemėgsta siurrealistiškų, nepažįstamų, niūrokų vaizdų. Taip, nes tekstas nesudėtingas, situacijos vaikams lengvai atpažįstamos, aktualios. Ne, jei mėgsta istorijas, kuriose viskas pateikiama ant lėkštutės, jei mėgsta strimgalviais lekiančius nuotykius, jei neturi laiko sustoti, apsižvalgyti, pasmalsauti. Tikėtina, kad „Prarastas daiktas“ didesnį įspūdį paliks jų tėveliams, nes verčia susimąstyti apie tai, kad nereikia būti mažam, kad liktum nepastebėtas. Apie tai, kaip sunku, kai esi ne savo vietoje. Ir dar apie tai, kad tiems, kurie tau rūpi, niekad neleisi atsidurti užmarštyje (iš knygos anotacijos; pati nebūčiau sugebėjusi geriau apibūdinti). Tad vartykite ir skaitykite, o visa tai darydami permanykite, kad didi išmintis nebūtų prarasta kaip daiktas.

(Ne)smulkmenos, bet…

Apdovanojimas. Shaunas Tanas yra gavęs vieną prestižiškiausių apdovanojimų vaikų literatūroje – Astridos Lindgren premiją.

Iliustracijos. Paveikslėliai taip pat seka istoriją, nepatingėkite jų panagrinėti, paskaitinėti paraščių. Posakis smalsumas pražudė katę šiuo atveju tėra išimtis iš taisyklės.

Titulinis puslapis. Jis ne tik originalus, įdomus patyrinėti, apžiūrėti. Jame yra ir raktas į knygos paveikslėlių istoriją. Sakote nėra? Pažiūrėkite atidžiau. Ar tas tramvajus nepadeda į pasaulį pažvelgti kitaip?

Reklama