Žymos archyvas: Debesų ganyklos

2019 m. knygų mugei pasiruošta

Važiuoti į knygų mugę – reikalas rimtas. O su peliuku, kurio akys nori visko, o saiko jausmas dar neišugdytas – iššūkių iššūkis. Bet jei labai nori, viskas įmanoma! Tad ką peliukai daro, kad būtų smagu ir naudinga? Pirmiausia ruošia namų darbus!

Namų darbai priklauso nuo to, ko tikimės iš mugės. Peliukai nekuklūs, nori visko ir daug! Tad iš anksto susidaro pirkinių sąrašą, nusprendžia, kokius renginius aplankys.

Tada suplanuojame laiką: knygų paieškas deriname su renginiais, kūrybinėm dirbtuvėm, atokvėpio minutėm ir užkandžiavimu. Sutikite, juk pavargusiom kojytėm ir tuščiu pilvu net atkakliausios pelės nebežino, ko nori, tad ką kalbėti apie peliukus?

Atvykus į mugę labai svarbu pasidalinti atpažinimo ženklais. Pernai bendrakeleivė savo meškiukui ant abiejų rankų telefono numerį užrašė. Pelė nedvejodama peliukui padarė tą patį. Maža kas? Žmonių daug, peliukai ir meškiukai lengvai gali nuklysti nuo saugios pašonės.

Kas dar? Kas dar? Et, turi Pelė dar kelias taisykles, kurios padeda nepasimesti knygų, norų ir galimybių liūne. Peliuką savarankiškai rinktis paleidžia tik saugioj teritorijoj. Nieko nepadarysi, pasitikėjimą reikia pelnyti. Pelė besąlygiškai pasitiki tik dviem vaikų knygų leidyklom – tad iš ten peliukams galima rinktis viską, kas patinka. Kitur reikia apžiūrėti, pašniukštinėti, o tada pasitarti, ką pirkti, o ką reikėtų iš bibliotekos parsinešti.

Darydami namų darbus, ne tik sąrašus susidarom, bet ir kainas susirašom. Seniai dingo tie laikai, kai knygų mugėj vertėjo pirkti knygas, nes ten tikrai pigiau. Dabar į mugę verta traukti dėl kultūrinės programos, na, gal dar kai ką įsigyti, jei labai norisi ir/ar reikia. Bėda, peliukams visad ir norisi, ir reikia!

Beje, knygų mugėje dalyvauja ne tik leidyklos, bet ir knygynai. Juose būna šiek tiek brangiau, bet patogiau, nes visas asortimentas vienoje vietoje. Visgi peliukai linkę taupyti, tad pirmenybę teikia leidykloms. Bet juk visada yra išimčių iš taisyklių, tad kainas verta palyginti ir ten, ir ten (išankstinis sąrašas ar išmanusis įrenginys su internetu labai praverčia).

Kol kas peliukai šiemet dar neturi konkretaus plano, nuo ko pradės ir kuria kryptimi trauks. Bet laiko dar yra. Spėsim ir tokį nusibraižyti. O dabar didysis norų sąrašas! Visiškai subjektyvus. Visiškai chaotiškas. Visiškai nekuklus. Visiškai atsitiktinis. Ar atrinktos knygos keliaus į peliukų urvelį, bus sprendžiama vietoj, nes dar nei vienos iš jų nei matėm, nei uostėm ar vartėm. O smalsu! Labai, labai smalsu!

LLTI (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena / pasakas atrinko ir rinkinį sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis; iliustravo Marius Jonutis. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018. – 142 p.: iliustr.

Lietuvių liaudies pasakų leidimų nuo Pelės vaikystės – gyvas galas. Tik štai nei vieno iš jų neturime. Visi kažkokie nerimti atrodo. Šis akį patraukė dėl iliustracijų (juk vaikystę primena, o visi puikiai žino, kad tėvai vaikams bando įsiūlyti tai, ką patys vaikystėj mėgo). Kalbos eina, kad knyga įvertinta kaip viena gražiausių ir meniškiausių 2018 metų knygų vaikams. Dar kalbama, kad leidėjai labai, labai stengėsi, kad pasakų kalba neprarastų grožio, turtingumo, o kartu būtų suprantama šiuolaikiniam skaitytojui. Oj, kaip norisi iš arčiau šią knygą apžiūrėti!

Alma littera

Vaikų Žemė: eilėraščių rinktinė / Justinas Marcinkevičius; iliustravo Agnė Nananai. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 44 p.: iliustr.

Kas gi nežino šių eilučių: Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia, / nesvarstydami – kodėl ir kam. / Jeigu šita žemė kam priklauso, / tai pirmiausia, žinoma, vaikams. Nors Gudrutis nelinkęs eilėraščių krimsti, turiu slaptą tikslą. Kokį? Kai sakys, kad skaityti sunku, neįdomu, neturi tam laiko ar ką nors panašaus, pasiūlysiu eilėraščių: nes jie trumpi, nes rimuotą tekstą lengviau skaityti nei prozą, vadinasi užduotis tikrai įveikiama, net jei jis… Kodėl ši, o ne kokia nors kita poezijos knyga? Todėl, kad Pelei labai smalsu į iliustracijas paspoksoti. Juk jos Agnės Nananai. P. S. Tikiuosi, kad kaina mugėj nesikandžios.

Mėlyna sruoga: apysaka / Lois Lowry; iš anglų kalbos vertė Viltaras Alksnėnas. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 190 p.

Nėr čia ką daug pasakoti. „Siuntėjas“ užminė nemažai klausimų, tad antrojoje dalyje viliuosi surasti atsakymus. Beje, knygą vertė itin patyręs vaikų literatūros vertėjas, tad tikiuosi gardaus deserto.

Baltos lankos

Raidžių namučiai: eiliuota ir įgarsinta abėcėlė: žaislinė knygelė / Ramutė Skučaitė; iliustravo Inga Dagilė; įgarsino Ilona Balsytė. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2017. – 60 p.: iliustr.

Juk reikia kažką parvežti ir Smalsučiui, ar ne? Skučaitės, Dagilės ir Balsytės trio skamba stipriai ir įdomiai.

Lututė

Pažinkime Lietuvos paukščius / Vytautas Jusys, Saulius Karalius, Liutauras Raudonikis. – Kaunas: Lututė, 2017. – 239 p.: iliustr.

Ši leidykla prieš kelerius metus buvo išleidusi labai šaunų paukščių pažinimo vadovą. Gaila, kad Pelė jį pražiopsojo. Dabar tas pats autorių kolektyvas parengė naują knygą. Peliukas vis apie paukščius klausinėja, o Pelei žinių nepakanka atsakyti į visus klausimus. Jei nebus per daug moksliškai parašyta, o iliustracijos ir žaliems suprantamos, griebsim į peliukų biblioteką.

Žalias kalnas

Istorijos skanėstai / skanėstus surinko ir aprašė Audronė Meškauskaitė ir Aurina Venislovaitė; iliustravo Inga Dagilė. – Kaunas: Žalias kalnas, 2018. – 68 p.: iliustr.

Nežinau, kaip jums, bet Pelei užkulisiai visada buvo įdomesni, nei pats spektaklis. Ir nesvarbu apie ką kalbėtume – procesas, reiškinio paaiškinimas, prašalaičio akiai nematoma virtuvė visada buvo įdomiau, nei pats faktas. O čia juk siūlo mažučiukus skanėstus. Ir dar apie Lietuvą! Ir dar Pelė girdėjo, kad parašyta įdomiai, vaizdžiai, gyvai. O ir Dagilės piešti drambliai peliukams labai patiko, tad įdomu, kaip iliustratorė atsiskleis šįkart. Niam niam niam, net seilės į visas puses taškos.

Baisiai gražūs eilėraščiai / Daiva Čepauskaitė; iliustravo Ieva Babilaitė. – Kaunas: Žalias kalnas, 2017. – 44 p.: iliustr.

Ir vėl eilėraščiai? O kodėl ne? Ne tiek daug gerų poezijos knygų vaikams išleidžiama. O šią įvertino ir IBBY Lietuvos skyrius, ir į meniškiausių knygų dvyliktuką pateko. Kodėl nepabandžius? Tikiuosi, kad dar nebus visos išgraibstytos, nes Pelė ir vėl grauš nagučius, kad pražiopsojo kažką unikalaus.

Nieko rimto

Interviu su daiktais: leidinys su papildytos realybės elementais / Audra Meškauskaitė; iliustravo Jurga Šulskytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 76 p.: iliustr.

Buvo Pelė šią knygą nužiūrėjusi pernai. Pati nebežino, kodėl nepirko, bet vis pamiršti negali. Per metus autorė paruošė dar vieną panašų leidinį („Istorijos skanėstai“). Tad kodėl gi ir „Interviu su daiktais“ iš naujo nepavarčius?

Mitai ir stereotipai apie gyvūnus: ar žinai, kas – tiesa, o kas – pramanai? / Pavla Hanáčková; iliustravo Linh Dao ; iš anglų kalbos vertė Ernesta Ranonytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 35 p.: iliustr.

Ką žinote apie gyvūnus? Pelė žino nedaug, na nebent tiek, kad pelę vargiai priviliosi į pelėkautus su sūriu (juk ir taip aišku, kad ten reikia dėti knygą – chi chi chi). Bet juk norisi žinoti viską, ar ne?

Urvuose ir olose / Markéta Špačková; iliustravo Ilona Komárková; iš anglų kalbos vertė Saulenė Išganaitytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 24 p.: iliustr.

„Mama, o kur gyvena barsukas? O lapė? O liūtas?“ Gal ir ne į visus klausimus atsakymus rasim, bet bent jau žinių spragas pabandysim užpildyti.

Tikra knyga

Maži eilėraščiai mažiems / Marius Marcinkevičius; iliustravo Rasa Jančiauskaitė. – Vilnius: Tikra knyga, 2018. – 36 p.: iliustr.

Oho, šiemet sąraše labai daug poezijos! Marcinkevičiaus proza peliukams patiko. Tad kodėl nepabandžius eilių? Beje, už iliustracijas knyga pripažinta meniškiausia knyga vaikams. Kodėl gi akiračio dar labiau neišplėtus?

Sofoklis

Senovės graikų pasakos / Dalia Dilytė; iliustravo Marius Zavadskis. – Vilnius: Sofoklis, 2018. – 123 p.: iliustr.

Kai Pelė studijavo, Dilytės knygos buvo bene vienintelis šaltinis lietuvių kalba apie Antiką. Net referatams iš šios autorės literatūros sąrašų nieko nugvelbti nepavykdavo, nes tokių knygų mūsų bibliotekose paprasčiausiai nebūdavo. Įrašysi, dėstytojai iškart supras, kad sukčiauji. Nuo tada daug kas pasikeitė, bet autoritetas yra autoritetas. Namuose stovi tik senas graikų mitų ir legendų leidimas. Metas atsinaujinti.

Garnelis

Karo dienoraščiai, 1939–1945 / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Garnelis, 2018. – 293 p.

Turbūt jau supratot, kad ne dėl Gudručio ši knyga į sąrašą įšoko. Mėgsta Pelė istorijas iš pirmų lūpų: prisiminimus, dienoraščius, laiškus, žinoma, jei nekalbėsime apie vaikų literatūra. O čia lyg ir du zuikiai vienu šūviu! Juk tai Lindgren dienoraščiai! Labai intriguoja.

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“

Brolių ieškotoja: pagal lietuvių liaudies pasaką / Stepas Zobarskas; iliustravo Marija Smirnovaitė. – Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2018. – 67 p.: iliustr.

Išguglinti šio fondo knygas – tikras galvos skausmas. Pravargsti pusdienį, sužinai ne kažką, o tada mugėje stovi prie stendo ir nežinai, ką išsirinkti. O gal ir vargti neverta? Juk niekada negali būti tikras, ar pavyks gauti tai, ką nusižiūrėjai iš anksto. Kol kas akis užkliuvo už šios. O kaip bus, taip bus.

Alumnus

Dvylika iš pašto karietos: žiemos pasakos: dienoraščio, laiškų, autobiografijų fragmentai / Hans Christian Andersen; iš danų kalbos vertė ir sudarė Liudas Remeika; iliustravo Vilhelm Pedersen, Lorenz Frølich. – 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Alumnus, 2015. – 238 p.: iliustr.

Ar esate girdėję apie tokią leidyklą? Pelė irgi ne. Tai va, jau kelerius metus Pelė šios knygos ieško. Kai būna draugiškos kainos, jos nei vienas elektroninis knygynas neturi. Jei žinote, kur šiuos slapukus leidėjus rasti, pasidalinkite informacija, gerai? Baisu, kad žaidžiant amžinas slėpynes šios knygos taip ir nerasim. Beje, viena Anderseno gerbėja, kuri apie jį net monografiją parašė, gyrė tikslų ir puikų šios knygos vertėjo darbą.

Muzikija

Knygų vaikas: grafinė pasaka / Oliver Jeffers; iliustravo Sam Winston; iš anglų kalbos vertė Lora Tamošiūnienė, Indrė Šeputienė. – Vilnius: Muzikija, 2018. – 32 p.: iliustr.

Pelę labai suintrigavo šios knygos pristatymas leidiniuose apie vaikų literatūrą. Kai pamatys, gal ir daugiau ką nors išlementi galės.

700 eilučių

Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija / Lina Mickutė; iliustravo Birutė Bikelytė. – Vilnius: 700 eilučių, 2018. – 63 p.: iliustr.

Galit sakyti ką norit, bet įdomių knygų vaikams apie žymius Lietuvos žmones trūksta. Oj kaip Pelė šokinėjo pamačiusi knygą apie Joną Basanavičių. Gal turėsim naują gerų knygų kryptį vaikams?

Apkabink mėnulį

Illuminature: nušviesta gamta / iliustravo Carnovsky; teksto autorė Rachel Williams; vertė Valdas Kalvis. – Vilnius: Apkabink mėnulį, 2018. – 63 p.: iliustr.

Na kam nepatinka atradimai? Būna dienų, kad Gudrutis ir po džiungles mielai pasibastytų, ir į kalnus liptų. Žinoma, jei tai saugu ir per daug jėgų nepareikalautų. Ech, lepūs dabar peliukai. Bet gerai, kad nuotykiai ir atradimai jiems patinka. Ypač, jei viską gauni nuo sofos nepakilęs (chi chi chi). Kažką panašaus į „Illuminature“ Pelė matė užsienyje: uždengi iliustracija specialiu filtru ir išvysti visai kitą pasaulį. Į šią knygą sudėta labai daug vilčių.

Pjeras labirintų detektyvas: dingusio Labirinto akmens pėdsakais / iliustravo Hiro Kamigaki; tekstų autorius Chihiro Maruyama. – Vilnius: Apkabink mėnulį, 2018. – 32 p.: iliustr.

Yra dalykų, kuriuos arba mėgsti, arba ne. Ilgai Gudrutis nemėgo maišalynių, raizgalynių ir kitokių ieškynių. O štai dabar karts nuo karto mielai atsiverčia. Pelė ėmė manyti, kad į namus reikia dar vienos raizgalynių knygos, tad labai nori pavartyti Kamigaki labirintus.

Debesų ganyklos

1000 klausimų ir atsakymų. Kaunas: Debesų ganyklos, 2019. – 216 p.: iliustr.

Kiekvieną kartą Pelė pasižada, kad tai paskutinė enciklopedija į namus. Urvelyje jos visą lentyną užima. Buvo laikas, kai peliukas skyrius iš enciklopedijų klausė vietoj pasakų, tad ir užderėjo jų nemenkas derlius. Lyg ir užtektų, bet negi gali ramiai praeiti, kai sakoma, kad ši parengta pagal TV žaidimą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Laida pelių šeimai patinka, tai gal ir knyga patiks? Beje, girdėjom, kad ir kortelių žaidimas bus.

Jonas ir Jokūbas

Kažkur Pelė skaitė, o gal tik vėjas ausyse zvimbė, kad šiemet bus papildyta filosofijos serija vaikams „Mažieji platonai“. Nežino Pelė, ar jos peliukams bus įdomi filosofija, bet vieną knygą iš šios serijos į urvelį partempti norėtų. Juk reikia pagaliau viską išsiaiškinti apie keliavimą šviesos greičiu. Gal „Alberto Einšteino nušvitimai“ padės?

Et, gal jau užtenka sąrašus tęsti? Pelė gali būti rankiojusi, prirankiojusi ir deimančiukų, ir perliukų, ir kitokių brangenybių, bet Gudrutis vis tiek rinksis tai, kaip jam patinka. Svarbiausia, kad iš saugiosios zonos neišsprūstų.

Jei kam nors kyla klausimas, kodėl sąraše nėra knygų iš kitų leidyklų, atsakymas paprastas. Priežasčių tam gali būti tūkstantis ir viena. Gal jie vangiai atnaujina savo svetaines? O gal per mažai apie naujas knygas trimitavo, tad ir liko kažkur užkampyje nepastebėtos? Arba labai trokštamus perliukus ir deimančiukus peliukai jau anksčiau susirankiojo per akcijas atrakcijas. Arba… Na koks skirtumas. Prisiminkite, kad peliukų sąrašas subjektyvus, chaotiškas, atsitiktinis ir dar nepatikrintas. O kokie jūsų sąrašai? Pasidalinkite, a?

Šimtadienio projektas

„Mama, kodėl tu man tokį sunkų projektą sugalvojai?“ – gal šimtąjį kartą skundžiasi Gudrutis. „Aš tau tik pasiūliau, o tu pats sutikai,“ – atsakau šimtas pirmąjį. „Bet kodėl skaityti turiu aš? Gal gali tu?“ – vėl niurna. „Jei skaitysiu aš, tada ir projektas bus mano, o ne tavo, ar ne?“

Peliukas sunkiai atsidūsta, pabubena, kad šitas projektas tikra nesąmonė, dar priduria, kad jam matematika patinka, o lietuvių kalba tai ne, ir… toliau graužia knygą. Niekur nedingsi, pabaigti reikia, nes Pelė nė už ką nesutinka piešti šimto mašinėlių. Nebent pats viską padarytų. Bet juk ten reikėtų pradėti nuo pradžių, o čia lyg ir pabaiga matyti…

Prasidėjo viskas labai paprastai. „Mama, aš nežinau, kokį projektą daryti. Padėk man sugalvoti“. O Pelė nepasikuklino, ėmė ir pasiūlė iš anksto apgalvotą planą. Gudrutis sutiko, su didžiausiu džiaugsmu iškuitė knygų lentyną ieškodamas knygų, kurios prasidėtų reikalingomis raidėmis. Tada padarėme atranką, juk pats neperskaitys kelių šimtų puslapių. Galiausiai ant salo išdygo krūvelė išrinktųjų.

Sliumpis_Pumpis_velyvasis_maumas_Susan_KrellerŠliumpis Pumpis vėlyvasis maumas / Susan Kreller; iliustravo Sabine Büchner; vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 80 p.: iliustr.

Gudručiui patinka nuoseklumas, logika, matematika, tad nieko nuostabaus, kad skaityti pradėjo nuo Š, juk tai pirmoji ŠIMTADIENIO raidė. Istorijas apie Šliumpį Pumpį jau buvome skaitę, bet Gudrutis jų mielai ėmėsi dar kartą. O ir Pelei nebuvo ko ginčytis, vertimas sklandus, vaizdingas, išradingos, įtraukiančios iliustracijos, istorijos smagiai suraitytos.

Apie ką jos? Ogi apie maumą Šliumpį Pumpį. Keistas tas Šliumpis, visai nepanašus į kitus maumus. Ir istorijos jam nutinka labai keistos, doriems maumams to tikrai nepasitaikytų. Bet jei maumams to tikrai nenutinka, tai mums, žmonėms, o ypač vaikams, situacijos pažįstamos iki skausmo.

Ar kada teko tvarkytis nuo ryto iki vakaro? O po tokio tvarkymosi vėl tvarkytis iš naujo? Ne? Tada tikrai bent kartą galvoje skambėjo pati įkyriausia daina, kurios niekaip nesisekė užmiršti! Irgi ne? Žinau! Visi bent kartą yra prižiūrėję jaunuosius maumukus!

Gal dėl to, kad situacijas lengvai pritaikome sau, tas Šliumpis Pumpis ir jį ištikę nesusipratimai tokie mieli, artimi, juokingi. Kai skaitėme pirmąjį kartą, Gudrutis visus darbus, net pačius pačius pačiausius, atidėdavo, kad tik apie Šliumpio nuotykius pasiklausytų.

Knygoje net šešios istorijos, puslapyje teksto po sprindį (įprastose paveikslėlių knygose jo gerokai mažiau), šriftas nėra labai didelis. Bet iliustracijų daug. Sakyčiau knyga skirta šiek tiek pažengusiems skaitytojams, kuriems paveikslėlių knygos jau „per mažos“, o iki juodai baltų dar nepriaugo.

Skiemenuotos pasakos : trečia dalis / iliustravo Marija Smirnovaitė. – Vilnius: Baltos lankos, 2018. – 74 p.: iliustr. skiemenuotos-pasakos-trecia-dalis

Prieš kelerius metus surasti knygų skaitytojams, kurie dar tik deda raidę prie raidės, buvo iššūkis rimtas. Dabar šią nišą bando užpildyti net kelios leidyklos. Viena jų – „Baltos lankos“. Namuose turime net kelias „Skiemenuotų pasakų“ dalis. Pelei gražiausia trečioji – ir dėl istorijų, kurias vaikystėje labai mėgo („Skruzdėlytės nuotykiai“, „Saulė ir mėnulis“, „Šimtas zuikučių“), ir dėl mielų Marijos Smirnovaitės iliustracijų.

„Skiemenuotų pasakų“ šriftas didelis, žodžiai suskirstyti skiemenimis, raidė, kurią reikia kirčiuoti, paryškinta, vienu žodžiu, puiki knyga žengiantiems į skaitymo pasaulį. Bėda, kad visi šie palengvinimai Gudručiui padarė meškos paslaugą: peliukas jau senokai skaitydamas žodžio neskaido skiemenimis. Bet juk reikia skaityti tiksliai taip, kaip parašyta, ar ne? Neišėjo šios knygos kitaip – ne skiemenimis – skaityti, nors tu ką.

Nesuskaiciuotos-miego-aveles_Philipp_Winterberg(Ne)suskaičiuotos miego avelės / Philipp Winterberg; iliustravo Lena Hesse; vertė Indrė Dalia Klimkaitė. – Kaunas: Debesų ganyklos, 2018. – 26 p.: iliustr.

Įveikti šią knygą – buvo reikalas rimtas! Ne, ji nėra ilga, ne ir puslapiuose teksto nedaug, ir šrifto dydis skaitymo neapsunkina. O vis dėlto vargti teko net kelias dienas. Kodėl ši knyga Gudručiui buvo tokia sunki? Manau, kad vaizdinga kalba, retai vartojami žodžiai, naujadarai ir dar jam nematytas, tad ir nesuprantamas žodžio užrašymo būdas (kai žodis ar jo dalis pakeičiamas skaičiumi, pavyzdžiui 101-oji), bėdų pridarė. Nors skaityti buvo nelengva, bet kankintis vertėjo.

Juk jei nebūtų pabaigęs knygos, nebūtų sužinojęs apie miego avelių ganyklą, kuri yra kažkur šalia Paukščių Tako. Jei nebūtų baigęs, nežinotų, kodėl miego avelių reikia (jums juk galiu paslaptį išduoti – tam, kad jas skaičiuodami greičiau užmigtume). Dar nebūtų sužinojęs, ar išsipildė liūdnosios 101-osios avelės svajonė. O juk svajoti labai svarbu. O dar svarbiau žinoti, kad svajonės pildosi. Ypač, jei tau metų tiek, kiek dabar Gudručiui.

Dėdė Nojus vasaroja / Christian Tielmann; iliustravo Daniel Napp; vertė Rūta Jonynaitė. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2012. – 26 p.: iliustr.Dede_Nojus_vasaroja_Christian_Tielmann

Jei Mamos Pelės karta dar važiuodavo vasaroti į kaimą, tai Gudručio karta kažin ar žino, kas tas kaimas yra. Iš to, kokių klausimų sulaukiau iš peliuko, spėju, kad jam tai tokia pati egzotika, kaip ir tolimieji kraštai. „Ką reiškia „mėšlą mėžti“? O „paskersti“? O ką, ūkininkai tikrai niekada neatostogauja?“ Hmmm, buvau girdėjusi, kad kai kuriems vaikams obuoliai auga ant obuolienių, o pienas atkeliauja iš parduotuvės, bet nesitikėjau, kad Gudručiui iki kaimo toli kaip iki mėnulio.

Nors iš šios knygos apie kaimą sužinojom nedaug, ji tapo puikia priežastimi pakalbėti apie pareigas (juk negali dėdė Nojus visko mesti ir lėkti atostogauti), apie tai, kad nėra padėties, be išeities (kiekvieną kartą, kai Nojus išgirsdavo atsakymą „ir nieko čia nepadarysi“, būtinai sugalvodavo, ką galima padaryti).

Knygos tekstas sklandus, vaizdingas, bet ne klampus, tad Gudrutis ją pats įveikė be didesnių sunkumų. Keli retesni žodžiai buvo tarsi vyšnaitės ant torto, kurias sukramčius buvo papildytas peliuko žodynas.

Suzeistas_vejasSužeistas vėjas / sudarė Norbertas Vėlius; iliustravo Ramunė Vėliuvienė. – Vilnius: Vyturys, 1987. – 240 p.: iliustr.

Na ir paskutinė, bet ne prasčiausia. Šimtadienis nenumaldomai artėjo, o projektas buvo užstrigęs pusiaukelėje. Trūko laiko ir greitai sukremtamų paveikslėlių knygų, kurių pavadinimai prasidėtų tinkama raide. Štai tada Pelė prisiminė „Sužeistą vėją“.

Istorijos trumputės, ir pagal raidę pasirinkimas ne vienintelis. O svarbiausia, kad prisiminimuose ši knyga išliko kaip kažkas TOKIO! Tiesa, Pelė ją skaitė, kai buvo keleriais metais vyresnė, nei Gudrutis dabar. Surijo vos keliais prisėdimais. Tada tai tebuvo nuotykiai ir vaizduotę kaitinančios mistinės istorijos. O pasirodo, jos dar ir dvigubus dugnus turi.

Nesuprantamos realijos, pirmąkart išgirsti žodžiai, paslėptos reikšmės… Pokalbiams temų ir priežasčių su kaupu. Aiškinomės nežinomus žodžius, aptarėme, kaip žmonės gyveno tada ir dabar, kalbėjomės apie vertybes. Gerai praleistas laikas su gera knyga. Nežinau, ar Gudrutis prie jos dar sugrįš, mat „labai jau senovinė“. Bet labai to norėčiau.

Knyga apie kvantinę fiziką, savęs pažinimą ir dar šį bei tą (Christopher Edge „Kiti Albio Braito pasauliai“)

Kiti-Albio-Braito-pasauliai_virselis_Christopher_Edge

Pavadinimas: Kiti Albio Braito pasauliai (Orig. The Many Worlds of Albie Bright)

Autorius (- ė): Christopher Edge

Vertėjas (- a): Diana Gancevskaitė

Iliustruotojas (-a): Ugnė Rudinskaitė

Leidykla: Debesų ganyklos

Metai: 2018

Puslapių skaičius: 208

Yra knygų, kurios taip krito į širdį, o parašyti apie jas nė žodžio negali. Atrodo, kad viskas, ką ruošiesi pasakyti, per daug primityvu, per paprasta, per banalu. Ilgai skrebenau Christopherio Edge knygos „Kiti Albio Braito pasauliai“ apžvalgą. Ir vis tiek paskutinę akimirką nusprendžiau pateikti beveik neredaguotas skaitymo pastabas. Pirmo įspūdis buvo nepaneigiamas. Gal tik šiek tiek papildomas, išplečiamas.

Viršelyje tik berniukas, dėžė, katinas, bananas ir vakarėjančio dangaus fone nutįsę ilgi šešėliai… Sugrįšiu prie jo vėliau. Juk jūs kol kas nežinote to, ką žino Pelė.

Turinys. Į kokią visatą ir laiką keliautumėt, jei turėtumėt tokią galimybę? Albiui net nekyla klausimų, jis tiksliai žino – ten, kur jo mama. Manote lengva vienam keliauti po visatą? Anaiptol! Gal ir žinai savo tikslą, bet neturi nei menkiausio supratimo, kaip jį pasiekti. Pašėlęs ir beprotiškas nuotykis prasideda. Ar Albiui pavyks surasti mamą?

Perskaityti šią knygą galima mažiausiai dvejopai: kaip nuotykį, kuris kilo iš begalinio ilgesio, arba kaip kelionę į savęs pažinimą. Pelė skaitė ir taip, ir taip, ir dar savaip, kas aktualu tik jai. Beje, užmeskite akį į viršelį. Į ką panašūs mažyčiai šviesuliai kylantys iš dėžės?

Pasaulis. Ko tikėtumėtės iš knygos, kurioje keliaujama po paralelinius pasaulius? Pelė tikėjosi daugiau pramanų, fantastinių vaizdų, vienu žodžiu, daugiau fentazi elementų. O čia še tau, tie paraleliniai pasauliai tokie kaip mūsų, tik su mažyčiu skirtumu. Ir tada supranti, kiek daug gali reikšti viena smulkmena. Kas ten viršelyje kabo vietoj mėnulio? O kas šešėlyje iššoka iš dėžės?

Santykiai su artimaisiais niekada nėra paprasti. O ar įsivaizduojate, kiek trilijonų jų kombinacijų gali būti paraleliniuose pasauliuose? Sunkūs pokalbiai būtini. Gal ne iš karto po jų, bet tikrai visada pasirodo šviesos spindulys. Džiaugiuosi, kad Albis, blaškydamasis po visatą, kai ką suprato ne tik apie save, bet ir kitus.

Citata. Yra knygų, kurias gali suskaidyti po sakinį ir jų išmintį cituoti visur ir visada. Yra ir tokių, iš kurių ištrauktos jautriausios, įsimintiniausios vietos skamba nei šiaip, nei taip. Be konteksto vargu ar ši citata ką nors reiškia, tačiau tie, kurie jau skaitė, supras, ką noriu pasakyti: Tavyje yra dalelė rojaus ir manyje yra dalelė rojaus. Mes visi sudaryti iš žvaigždžių dulkių. <…> Žinau, kad rojus yra, Albi, nes tai jis man suteikė galimybę vėl tave pamatyti (p. 192).

Baigiamosios pastabos. O dabar vėl pažvelkite į viršelį. Mamos Pelės galva, dailininkei Ugnei Rudinskaitei puikiai pavyko perteikti knygos esmę. Keturi pagrindiniai komponentai – dėžė, katinas, berniukas ir bananas, – be kurių kelionės į paralelinius pasaulius neįmanomos. Iš dėžės kylančios tolimos, bet tikrai kažkur egzistuojančios, visatos. Ir ta maža, bet labai svarbi viena vienintelė smulkmena pasirodanti visiškai netikėtu būdu: mėnulis virtęs bananu, šešėlyje sprunkantis keistas padaras, kuris labiau panašus į vilką nei katiną. Tobula tai, kas paprasta. Štai ir sudėjau visus taškus ant i…

Lašelis deguto. Et, toji apmaudi korektūros klaida kažkur ties knygos viduriu…

Reziumė. Kaip manote, ką laikyčiau savo skaitymo kampelyje, jei tokį turėčiau? Pagalvėlę ir pledą? Sausainių pakelį ir mylimiausią puodelį, kurie primintų, kad vien istorijomis gyvas nebūsi? Visus išvardintus dalykus. Ir dar kai ką – ogi vienkartines SERVETĖLES! Patikėkit patyrusia knygų graužike, kremtant geras knygas servetėlės tikrai praverčia!

P. S. Vos nepamiršau parašyti, kad „Kiti Albio Braito pasauliai“ ne šiaip nuotykių ar savęs ieškojimų knyga. Be visų kitų gelmių, kurios joje telpa, ji yra apie mokslą. Kvantinė fizika pristatoma taip žaismingai, paprastai ir natūraliai, kad skaitant lengva užmiršti, jog kremti sudėtingo kvantinio mokslo pradmenis. Tą įvertino ir Jungtinės Karalystės mokytojai knygai skyrę UKLA apdovanojimą (2017), kuris teikiamas už mokslo populiarinimą vaikams.

Triušio Ralfio pamokos (Emily MacKenzie „Ieškomas knygų vagis – triušis Ralfis“)

Pavadinimas: Ieškomas knygų vagis – triušis Ralfis (Orig. WANTED! Ralfy Rabbit, Book Burglar)

Autorius (- ė): Emily MacKenzie

Vertėjas (- a): Ieva Petraškaitė

Iliustruotojas (- a): Emily MacKenzie

Leidykla: Debesų ganyklos

Metai: 2016

Puslapiai: [30]

Paveikslėlių knygos tapo peliukų šeimos manija. Gudručiui jos patinka dėl dailių iliustracijų ir trumpų tekstų, kuriuos pats bando sukrimsti. Mama Palė visai galvą pametė dėl šiose knygose slypinčio gilumo. Rodos tik keli sakiniai, o išminties pasisemi sklidinas rieškučias.

Emily MacKenzie paveikslėlių knyga „Ieškomas knygų vagis – triušis Ralfis“ taip ir būtų praslydusi nepastebėta, bet ėmė ir užkrito ant galvos… Sakoma kad, jei knyga iš lentynos tiesiai ant viršugalvio krenta – būtinai skaityti reikia (juokauju), bet šios atgal į vietą nepadėjau, ėmiau ir sukrimtau.

Ką pagalvotumėte, jei vieną vakarą pastebėtumėte iš namų skuodžiantį triušį, dėvintį marškinėlius su užrašu „Aš knygas“? Negana to, ant jo pečių – pilnas maišas knygų. Jūsų mylimiausių knygų! Berniukas Artūras, kurio namuose darbavosi vagišius Ralfis, iškart apie šį įvykį pranešė visiems suinteresuotiems asmenims. „Triušis – knygų vagis? Jūs tik pamanykit! Gal pastebėjai kokią nors neįprastą šio triušio savybę? <…> Jo kailiukas buvo rudas, – pradėjo Artūras. – O uodegytė puri ir balta. <…>“

Pamoka, kurią išmokau: visada išklausyk vaikus – net jei jų kalbos pačios „absurdiškiausios“. Nustebsite, kiek jose gali būti tiesos.

Pamoka peliukams, triušiams ir visiems kitiems mažyliams – nevalia imti svetimų daiktų. Net jei labai nori, net jei manai, kad tau to daikto labai reikia, net jei jį itin saugosi ir vertinsi.

Ir trečia pamoka (oho, istorija apie triušį Ralfį sutilpo į 30 puslapių, kuriuose 85 proc. užima iliustracijos!): knygos – mokytojai, tačiau per jų pamokas nenuobodžiausi, nereikės atsakinėti, kalti ir užsiimti kitais neįdomiais dalykais. Skaitydamas Ralfis išmoko naujų žodžių, leidosi į nuostabiausias keliones po pasaulį, patyrė kvapą gniaužiančių nuotykių.

Smulkmenos, bet…

Dėmesys detalėms. Vertinu šią leidyklą už atidumą. Užrašai paveikslėliuose ir vėl išversti, yra ką patyrinėti. Skiriu tašką.

Tarp eilučių. Apie pamokas jau rašiau. Palės galva, šioje knygoje naudingų dalykų yra tikrai daugiau nei trys. Skaitykite tarp eilučių! Čia rasite ir rekomenduojamos literatūros sąrašus, ir bibliotekoje apsilankysite, ir…

Patyrinėkite patys, o po to pasidalinkite atradimais su peliukais, gerai?

Istorija apie apgaulingą pirmąjį įspūdį (C. Flood „Įkyrūs triušiukai“)

Pavadinimas: Įkyrūs triušiukai (Orig. Those pesky rabbits)Ikyrus-triusiukai-Ciara-Flood

Autorius (- ė): Ciara Flood

Vertėjas (- a): Viktorija Poderskytė

Iliustruotojas (- a): Ciara Flood

Leidykla: Debesų ganyklos

Metai: 2016

Puslapių skaičius: [33]

Pirmasis įspūdis – reikalas rimtas. Suaugusiųjų pasaulyje jis net ateitį gali nulemti – juk antro „pirmo karto“ nebūna, – todėl itin ruošiamės eidami į pokalbį dėl darbo ar į banką paskolos, kviesdami į pasimatymą ar pažindindamiesi su mylimųjų tėvais. Tiesą sakant, pirmuosius įspūdžius apie save aplinkiniams paliekame nuolat, kai nusišypsome šalia esantiems, kai užleidžiame vietą autobuse, kai atidarome duris, kai… Tik ne visada apie tai susimąstome.

Istorijos apie „Įkyrius triušiukus“ galėtų ir nebūti. Arba ji būtų visai kitokia, jei ponas meškinas ir jo kaimynai triušiukai būtų pasikliovę pirmuoju įspūdžiu. Tik įsivaizduokite, gyvena sau meškinas vienišius, mėgsta tylą ir ramybę, o šalia įsikuria įkyruoliai kaimynai, kurie, kur buvę, kur nebuvę, vis į duris beldžiasi: „Tuk tuk. Tuk TUK. TUK TUK TUK!“ Iš proto galima išeiti!

O dabar pažvelkime iš kitos pusės. Triušių šeimyna persikelia į naują vietą, aplinkui jie nieko nepažįsta, tad nusprendžia susidraugauti su ponu meškinu. Nei šioks jis, nei toks, amžinai paniuręs, susiraukęs, piktas, bet ką padarysi, juk jis vienintelis kaimynas, tad negi nusisuksi ir apsimesi, kad nepažįsti. Triušiukai vis beldžiasi ir beldžiasi į duris – juk draugiškai sugyventi su kaimynais labai svarbu!

Bėda, kad meškinas mato tik įkyruolius. Gerai, kad triušiukai nenuleidžia letenėlių. Ir štai jums rezultatas. Knyga, prasidėjusi gyveno kartą vidury miškų pats sau vienas meškinas. Ir gyventi vienam jam labai patiko <…> pasibaigia nuo to laiko jie valandų valandas praleisdavo kartu. Galbūt sunku patikėti, tačiau… Meškinui tai labai patiko.

Reziumė? Nespręsk apie knygą iš viršelio (ne, gal ne). Visada yra išimtis iš taisykės (gal irgi ne visai). Belsk ir bus atidaryta (oj, kiek daug tokių ar panašių išminties perlų galiu prirankioti!). Visi tinka, visi nepakankamai tikslūs. Kai perskaitysite, pasidalinkite savo nuomone, gerai?

Smulkmenos, bet…

Dėmesys detalėms. Leidėjai nepamiršo išversti užrašų iliustracijose: „Nesiartinti“ ant durų kilimėlio, „Neskambinti“ prie durų skambučio… Taškas už atidumą!

Emocijos. Pasakojama istorija be galo jausminga (juk sausai neišdėstysi tokios delikačios temos!). Tačiau tai dar ne viskas! Emocijas puikiai išreiškia iliustracijos: ohoho, kokie išraiškingi veikėjų snukeliai, povyzos. Net teksto šrifto dydis jas perteikia. Kuo stipresnis jausmas – tuo šriftas didesnis.

Antraštinis lapas. Žaviuosi, kai išradingai perteikiami sausi, privalomi, oficialūs dalykai. Šįkart leidybiniai duomenys ir kita privalomoji informacija pateko į stiklainius su užrašu „Sudėtis“. Jauku, smagu, paprasta ir linksma. Taškas už išradingumą.

Priešlapiai. Kartais istorijos prasideda anksčiau nei tikiesi, o baigiasi vėliau, nei įsivaizduoji. C. Flood „Įkyrius triušiukus“ skaitykite nuo priešlapio iki priešlapio.