Sunku daryti įžvalgas, kai skaitai tai, ką tuo metu turi po ranka.
Tad tekalba už 2023 metus skaičiai.
Perskaityta 40 knygų, iš jų 29 vaikams ir paaugliams, 11 suaugusiesiems.
2023 metai knygų pasaulyje: tik skaičiai
Žymos archyvas: Pažintinės knygos
Vasara su knyga 2023
Pieva. Virš galvos plaukiantys debesys. Po šonu knyga. Pelė Mama, tuomet dar visai peliukė, ir vėl keliauja nuotykiauti į nepažįstamus kraštus. Ir taip kiekvieną dieną. Ir kiekvieną vasarą.
Dabar Pelės Mamos vasara su knyga įgavo naują prasmę: skaityti su bendraminčiais, aptarti knygas, gauti rekomendacijų, pačiai jomis pasidalinti. Varžytis ir žaisti – juk taip daug smagiau!
Šiemet su Smalsučiu vasarą pasitinkame ligoninėje. Pasikarstėme ligoninės bibliotekėlės knygų lentynomis. Sudėliojom knygas pagal iššūkio užduotis. Džiaugėmės, kad net tūnant ligoninėje jį įveikti įmanoma. Liūdėjom, kad kai kurioms užduotims pasirinkimas nedidelis. Gerai, kad yra elektroniniai knygynai iš kurių knygos pristatomos net į atokiausius urvelius.
P. S. Sąrašą ir vėl sudarėme remdamiesi plačiojo interneto informacija, nuojauta ir šiek tiek patirtimi. Galėjome ir suklysti. Mielai pataisysime pastebėtas klaidas. Ir labai apgailestaujame, kad nepavyko knygų sugrupuoti pagal amžiaus grupes – nors laiko marios, patirties vis dar mažai.
Knygas išrikiavome pagal abėcėlinę autorių pavardžių rodyklę. Ir dar šiek tiek suskirstėme pagal temas.
P. P. S. Daugelis leidyklų ir elektroninių knygynų jau nurodo prie knygų rekomenduojamą skaitytojų amžių, tad šią informaciją galima pasitikrinti jų interneto svetainėse.
Perskaityk knygą, kurios pavadinime minimas vietovardis
Vietovardis – tikrinis vietos vardas, pavadinimas. Patiems mažiausiems peliukams knygų, kurių pavadinime yra vietovardis, suradome vos kelias. O štai vyresniems išsirinkti neturėtų būti sunku: atpažinai šalies, miesto, kaimo ar kitokį vietos pavadinimą, ir čiumpi skaityti. Beje, knygose rašoma ir apie išgalvotus pasaulius, o šie taip pat turi vietovardžius…
Realistinės knygos arba nuotykiai žmonių pasaulyje
Astas, V. „Salaspilis“
Axelsson, C. „Slaptoji mados agentė. Nusikaltimas Paryžiuje“
Boie, K. „Vasara Somerbyje“
Cicėnaitė, A. „Niujorko respublika“
Golabek, M.; Cohen, L. „Pianistė iš Vienos“
Holtei, Ch. „Skandalas Olimpijoje“
Kaltenis, G. „Alšis iš Alšėnų“
Kaunaitė, U. „Žmonės iš Alkapės“
Kvintas, S. „Sveikas, Vilniau!“
Lindgren, A. „Emilis iš Lionebergos“
Lindgren, A. „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“
Lindgren, A. „Mes Varnų saloje“
Lindgren, A. „Padaužų kaimo vaikai“
May, K. „Sidabro ežero turtai“
Mickutė, L.; Babilaitė, I. „Pasaka apie paskutinį Lietuvos princą“
Paltanavičiūtė, S. „Meksika Marija. Indėnės mištekės istorija“
Vilė, J.; Itagaki, L. „Sibiro haiku“
Zarembaitė, I. „Juodavandeniai“
Fantastinės knygos arba neįtikėtini nuotykiai išgalvotuose ir tikruose pasauliuose
Adomaitytė, G. „Vėjų miesto pasakos“
Baum, L. F. „Ozo šalies burtininkas“
Carroll, L. „Alisa stebuklų šalyje“
Carroll, L. „Alisa veidrodžio karalystėje“
Dargužis, A. „Varnų pabėgimas iš Anykščių“
Flanagan, J. „Žvalgo mokinys 1. Gorlando griuvėsiai“
Gliori, D. „Kaip išmokyti drakonus Žemę tausoti“
Jacques, B. „Raudonmūris“
Janosch „Panama labai graži“
Le Guin, U. K. „Žemjūrė 1. Žemjūrės burtininkas“
Le Guin, U. K. „Žemjūrė 2. Atuano kapai“
Le Guin, U. K. „Žemjūrė 3. Tolimiausias krantas“
Miežytė, Ž. „Vilniaus Vilnius“
Milne, A. A. „Sugrįžimas į Šimtamylę Girią“
Paterson, K. „Tiltas į Terabitiją“
Petkevičius, V. „Gilės nuotykiai Ydų šalyje“
Preußler, O. „Pas mus Šildoje“
Puodžiukė, R.; Tania, R. „Neeilinė diena Balioniškyje“
Rodari, G. „Dželsominas megalių šalyje“
Romanyšyn, R. „Kaip karas pakeitė Rondą“
Scarry, R. „Darbėnai“
Šemelytė, R.; Brazauskas, V. „Bubio nuotykiai Galapaguose“
Townsend, J. „Nevermūras. Morganos prakeiksmas ir Vunderio draugija“
Vaitkutė, N. „Klampynių kronikos 1“
Vaitkutė, N. „Klampynių kronikos 2. Neramios dienos“
Vaitkutė, N. „Klampynių kronikos 3. Pamiršti dievai“
Valente, C. V. „Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė“
Valente, C. V. „Mergaitė, kuri nusileido po Pasakų šalimi ir ten kėlė linksmybes“
Valente, C. V. „Mergaitė, kuri pakilo virš Pasakų šalies ir perskėlė Mėnulį“
Viliūnė, G. „Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą“
Volkovas, A. „Smaragdo miesto burtininkas“
Zemkauskas, R. „Kauno žvėries pasakų knyga“
Žilinskaitė, V. „Kelionė į Tandariką“
Žilinskas, J. „Mano Vilnius mano“
Žilinskas, J.; Jankūnas, P. V. „Atgal į Vilnių“
Žutautė, L. „Ferdinando ir Pū žygis į Australiją“
Perskaityk knygą apie laisvę
Žodis laisvė apima tiek daug! Ir laisvę elgtis ar rengtis taip, kaip nori, ir žodžio bei minčių laisvę, ir fizinę laisvę… Laisvės, kaip ir draugystės ar meilės, galima rasti bene kiekvienoje knygoje. Kartais ji groja pirmuoju smuiku, kartais slepiasi patamsiuose. Bet daugelyje knygų jos tikrai yra.
Tad ir Pelės Mamos knygų sąrašas apie laisvę trumputėlis, tik tai, ką greitosiomis prisiminė, nes skaitė ne per seniausiai. Daugelis jų vyresniesiems paaugliams. Bet tikiu, kad ir be rekomendacijų rasite knygų šiai iššūkio užduočiai įveikti.
Barcelo, E. „Frankenšteino efektas“ – minties, žodžio laisvė, lyčių lygybė
Forde, P. „Paskutinis žodis“ – minties, žodžio laisvė
Forde, P. „Žodžių sąrašas“ – minties, žodžio laisvė
Jacques, B. „Raudonmūris“ – kova už laisvę
Pullman, Ph. „Aštrusis peilis“ – pasirinkimo ir tikėjimo laisvė
Pullman, Ph. „Auksinis kompasas“ – pasirinkimo ir tikėjimo laisvė
Pullman, Ph. „Gintarinis žiūronas“ – pasirinkimo ir tikėjimo laisvė
Santos, C. „Melas“ – gyvenimas nelaisvėje
Santos, C. „Tiesa“ – sugrįžimas į laisvę
Perskaityk negrožinę knygą
Negrožinių knygų pasirinkimas milžiniškas! Kartu su Smalsučiu kviečiame jus užsukti į biblioteką ar knygyną. Ten knygos grupuojamos pagal temas. Telieka atsistoti prie tos temos, kuri jus domina, ir rinktis, rinktis, rinktis… Na, o jei mėgstate žinoti, ko ieškoti, galite pasidairyti po senesnius tinklaraščio įrašus. 2022 metų vasara su knyga įraše rasite nemažai informacijos apie biografines knygas vaikams, o paspaudę ant žymos pažintinės knygos pamatysite tuos tinklaraščio įrašus, kuriuose aprašytos negrožinės knygos.
Perskaityk knygą, kuri buvo ekranizuota
Ir kodėl Pelė Mama pamanė, kad ši užduotis bus viena iš lengvesnių??? Kuo giliau į biblioteką, tuo daugiau filmų… Pasiknaisiojus po interneto platybes, supratau, kad iš knygų, kurios buvo ekranizuotos, galima bent kelis dangoraižius pastatyti. Tad žemiau rasite tai, ką pavyko greitosiomis sugraibyti. Mielai kviečiame sąrašą pratęsti patiems.
Alcot, L. M. „Mažosios moterys“
Auer, M. „Magiškų gyvūnų mokykla“
Boyne, J. „Berniukas dryžuota pižama“
Bond, M. „Meškiukas, vardu Pedingtonas“
Burnett, F. H. „Paslaptingas sodas“
Carroll, L. „Alisa stebuklų šalyje“
Carroll, L. „Alisa veidrodžio karalystėje“
Riggs, R. „Ypatingų vaikų namai“
Collins, S. „Bado žaidynės“
Collins, S. „Liepsnojantis įtūžis“
Collins, S. „Pavojinga meilė“
Collodi, C. „Pinokio nuotykiai“
Cowell, C. „Kaip prisijaukinti slibiną“
Dahl, R. „Čarlis ir šokolado fabrikas“
Dahl, R. „DGM“
Dahl, R. „Matilda“
Dahl, R. „Raganos“
Dashner, J. „Bėgantis labirintu“
De Saint Exupery, A. „Mažasis princas“
Defoe, D. „Robinzonas Kruzas“
Dickens, Ch. „Kalėdų giesmė“
Dikens, Ch. „Oliverio Tvisto nuotykiai“
Dr. Seuss „Hortonas ir kasiukai“
Dr. Seuss „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“
Ende, M. „Begalinė istorija“
Green, J. „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“
Green, J. „Vėžliai iki begalybės“
Kastner, E. „Dvynukės“
Kipling, R. „Džiunglių knyga“
Knight, E. „Lesė grįžta“
Kuyper, S. „Viešbutis Didžioji M“
Lewis, C. S. „Narnijos kronikos: liūtas, ragana ir drabužių spinta“
Lewis, C. S. „Narnijos kronikos: princas Kaspianas“
Lewis, C. S. „Narnijos kronikos: Aušros užkariautojo kelionė“
Lindgren, A. „Pepė Ilgakojinė“
Lindgren, A. „Ronja plėšiko duktė“
Lindgren, A. „Emilis iš Lionebergos“
Lindgren, A. „Padaužų kaimo vaikai“
Lindgren, A. „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“
Lindgren, A. „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“
Lindgren, A. „Broliai Liūtaširdžiai“
Lindgren, A. „Mijo, mano Mijo“
Lindgren, A. „Mes Varnų saloje“
Lindgren, A. „Rasmusas klajūnas“
Lindgren, A. „Kalio Bliumkvisto nuotykiai“
Lofting, H. „Daktaro Dolitlio kelionės“
Stevenson, R. L. „Lobių sala“
Čiukovskis, K. „Daktaras Aiskauda“
Lowry, L. „Siuntėjas“
Meyer, S. „Brėkštanti aušra“
Meyer, S. „Jaunatis“
Meyer, S. „Saulėlydis“
Meyer, S. „Užtemimas“
Milne, A. A. „Pūkuotuko pasaulis
Palacio, R. J. „Stebuklas“
Paolini, Ch. „Eragornas“
Paterson, K. „Tiltas į Terabitiją“
Preußler, O. „Krabatas arba treji metai užburtame malūne“
Preußler, O. „Raganiukė“
Pullman, Ph. „Aštrusis peilis“
Pullman, Ph. „Auksinis kompasas“
Pullman, Ph. „Gintarinis žiūronas“
Gier, K. „Rubinė“
Gier, K. „Safyrė“
Gier, K. „Smaragdas“
Stoker, B. „Drakula“
Ende, M. „Džimas Saga ir mašinistas Lukas“
Caed, O. S. „Enderio žaidimas“
Ness, P. „Septynios minutės po vidurnakčio“
Roth, V. „Divergentė“
Roth, V. „Insurgentė“
Roth, V. „Lojalioji“
Rowling, J. K. „Fantastiniai gyvūnai ir kur juos rasti“
Rowling, J. K. „Grindevaldo piktadarystės“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Azkabano kalinys“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Fenikso brolija“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Išminties akmuo“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Mirties relikvijos“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Netikras princas“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“
Rowling, J. K. „Haris Poteris ir Ugnies taurė“
Salten, F. „Bembis“
Sepetys, R. „Tarp pilkų debesų“
Sewell, A. „Juodasis gražuolis“
Šerelytė, R. „Lobis“
Tolkien, J. R. R. „Hobitas“
Tolkien, J. R. R. „Žiedų valdovas 1. Žiedo brolija“
Tolkien, J. R. R. „Žiedų valdovas 2. Dvi tvirtovės“
Tolkien, J. R. R. „Žiedų valdovas 3. Karaliaus sugrįžimas“
Travers, P. L. „Merė Popins“
Twain, M. „Haklberio Fino nuotykiai“
Twain, M. „Princas ir elgeta“
Twain, M. „Tomo Sojerio nuotykiai“
Verne, J. „Aplink Žemę per 80 dienų“
Verne, J. „Kelionė į Žemės centrą“
White, E. B. „Stiuartas Litlis“
White, E. B. „Šarlotės voratinklis“
Wilder, L. I. „Miestelis prerijoje“
Wilder, L. I. „Namelis girioje“
Wilder, L. I. „Namelis prerijose“
Wilder, L. I. „Namelis prie Sidabro ežero krantų“
Zusak, M. „Knygų vagilė“
Žutautė, L. „Kakė Makė ir…“ (filmas pagal knygelių seriją)
Perskaityk fantastinę knygą
Jei keliausite į biblioteką ar knygyną rinktis negrožinės knygos, nepamirškite sustoti prie fantastikos lentynos. Šis žanras skirstomas į begalę smulkesnių, pagal tai, kokia tema dominuoja knygoje. Tad rinktis tikrai yra iš ko, nuo kelionių kosmosu iki pasaulių, kuriuose gyvena nežemiškos būtybės. Kelias šio žanro knygas rasite aprašytas ir tinklaraštyje. Tiesiog spustelkite žymą fantastinė literatūra.
Vasara su knyga 2022
Tuk tuk tuk, vis garsiau beldžia vasara į duris. Tik tik tik – gali suskaičiuoti minutes iki „Vasaros su knyga“ iššūkio pradžios. Tipu tapu tipu tapu pelės ir peliukai rinktis knygų.
Šiek tiek pasukom galveles, pasikarstėm knygų lentynomis, panaršėm interneto vandenynuose ir gavosi visai netrumpas sąrašas. Teliko išsirinkti knygas penkiamečiui Smalsučiui, dešimtmečiui Gudručiui ir Pelei. Bet jai visų amžiaus grupių knygos tinka, ne bėda.
P. S. Sąrašą sudarėme remdamiesi plačiojo interneto informacija, nuojauta ir šiek tiek patirtimi. Galėjome ir suklysti. Mielai pataisysime pastebėtas klaidas. Ir labai apgailestaujame, kad nepavyko knygų sugrupuoti pagal amžiaus grupes – pritrūko ir laiko, ir patirties.
Perskaityk knygą apie žmogaus ryšį su gyvūnu (-nais)
Šunys
DiCamillo, K. „Jei ne Vinis Diksis“
Ibbotson, E. „Šuo ir jo berniukas“
Johnson, T. L. „Šunų kinkiniais“
Johnson, T. L. „Ledo šunys“
Knight, E. „Lesė grįžta“
Kontio, T. „Šuo vardu Katė“
Lean, S. „Šuo vardu Benamis“
Lindgren, A. „Rasmusas, Pontusas ir Tukeris“
London, J. „Baltoji iltis“
London, J. „Protėvių šauksmas“
Morpurgo, M. „Gimęs bėgti“
O’Connor, B. „Kaip pavogti šunį“
Skomantas „Pelkių vilkė“
Trojepolskis, G. „Baltasis Bimas Juodoji ausis“
Veriopoulou, A. „Lilė ir Liusė“
Widmark, M. „Ilga kelionė“
Katės
DiCamillo, K. „Tigro šuolis“
Nordqvist, S. „Kur dingo Petsonas?“ ir kt. istorijos apie Findusą ir Petsoną
Sven, H.; Harter, T. „Aš ir mano žmogus“
Widmark, M. „Ilga kelionė“
Žirgai
Kazijevaitė, K. „Ruduo žirgynėje“
Morpurgo, M. „Karo žirgas“
Sewell, A. „Juodasis gražuolis“
Banginiai
Melville, H. „Mobis Dikas“
Keli gyvūnai
OʾDell, S. „Mėlynųjų delfinų sala“
Fantastinės knygos apie gyvūnus
Auer, M. „Magiškų gyvūnų mokykla“ ir kt.
Čiukovskis, K. „Daktaras Aiskauda“
Leonard, M. G. „Vabalų berniukas“ ir kt.
Lewis, C. S. „Žirgas ir jo berniukas“
Lofting, H. „Daktaras Dolitlis“ ir kt.
Mulligan, A. „Šuo“
Shepherd, M. „Slapti Erškėtrožių kalvos žirgai“
Thorson, Ch. „Čikas ir Kikas“
Thorson, Ch. „Kikas“
Perskaityk Baltijos šalių autoriaus knygą
Estija
„Išminčius kišenėje“
„Šiaurės slibinas“
„Vandenų šalis“
Karu, M. „Nulinis taškas“
Kivirähk, A. „Sirlė, Simas ir slėpiniai“
Leesalu, D. „Žaidimas yra tikrovė“
Pervik, A. „Paula baigia vaikų darželį“
Pervik, A. „Paula ir Patrikas“
Raud, E. „Cypliukas“
Raud, E. „Pabaldukai|
Raud, P. „Pono Paukščio istorija“
Raud, P. „Princesė Lulu ir ponas Skeletonas“
Vainola, K. „Liftas“
Vallik, A. „Kaip laikaisi, Ana?“
Valter, E. „Puokiai“
Valter, E. „Puokių istorijos“
Latvija
„Gražiausios mano vaikystės pasakos“
„Lekia mano žirgelis“
„Šimtas latvių liaudies pasakų“
„Vaikystės rytmetėliai“
Duobele, M. „Neteisingo gyvenimo mokykla“
Liūdenas, V. „Šaunūs vyrai tie meldukai“
Putniņš, M. „Laukiniai pyragai: Pietų jūros pasaka“
Rungulis, M. „Širdelių salos“
Sakse, A. „Milžino šauksmas“
Sakse, A. „Pasakos apie gėles“
Ziedonis, I. „Spalvotosios pasakos“
Zusta, Z. „Ūkė Pūkė grįžta namo“
Zusta, Z. „Ūkė Pūkė randa išeitį“
Zvirgzdiņš, J. „Liūto riaumojimas“
Zvirgzdiņš, J. „Tobijo paistalai“
Beje, Lietuva taip pat priklauso Baltijos šalims. Tikiu, kad Lietuvos autoriaus knygą išsirinksite be vargo.
Perskaityk biografinę knygą
Minibiografijų rinkiniai
„20 asmenybių, kurios pakeitė pasaulį“
„20 berniukų, kurie pakeitė pasaulį“
„20 mergaičių, kurios pakeitė pasaulį“
„Vakaro istorijos Lietuvos maištininkams berniukams“
Aprimaitė, V.; Urbonaitė, V. „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“
Benedetti, T. „30 pasaulio čempionų, patekusių į istoriją“
Cavallo, F.; Favilli, E. „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“, D. 1
Cavallo, F.; Favilli, E. „Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“, D. 2
Marvel, G. L. „Vakaro istorijos maištininkams berniukams“
Marx, J. „Herojai“
Tůma, T.; Petra Texlová, P. „25 žymių žmonių vaikystė“
Vitkus, Z. „Lietuvos valdovai pasakoja vaikams“
Minibiografijos apie konkrečius asmenis
Anušauskaitė, M. „Dr. Kvadratas. Greimas ir jo semiotika“
Anušauskaitė, M.; Jord, G. „10 litų“
Clegg, B. „Einšteino biografija“
Croot, V. „Šekspyro biografija“
Itagaki, L.; Grvbaitė, R. „Grybo auksas“
Kvašytė, O. „Teofilius“
Mickutė, L. „Iliustruota Vaižganto gyvenimo ir kūrybos istorija“
Mickutė, L. „Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija“
Mickutė, L. „Pasaka apie paskutinį Lietuvos princą“
Piątkowska, R. „Kuri iš jūsų Malala?“
Vaicenavičienė, M. „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“
Perskaityk knygą, kurios pavadinime – vienas žodis
Iš pradžių pasirodė, kad rasti knygą, kurios pavadinime tik vienas žodis, – iššūkis rimtas! Bet pasižvalgę po namų bibliotekėlės lentynas peliukai surino visa kupetaitę knygų. O jei taip įsisukus į biblioteką? Kupeta ant kupetaitės, žiū, ir visas dangoraižis!
Perskaityk šeimos nario vaikystėje mėgtą knygą
Pelė galėtų patarti Gudručiui, o Gudrutis – Smalsučiui. Jei smalsu, ką mudu su Gudručiu krimtome vaikystėje, užsukite štai čia:
2021 metai knygų pasaulyje: atradimai ir praradimai
Penkiasdešimt – daug ar mažai? Protingas atsakytų, žiūrint ko ir kaip tą „ko“ matuosi. Na gerai, per metus perskaityti penkiasdešimt knygų?
Pelei tai buvo ir daug, ir mažai. Daug, nes be knygų skaitymo dar gyvas galas kitų reikalų, kuriais nori arba privalai užsiimti. Mažai, nes tiek daug gerų knygų dar neperskaityta. O kai pagalvoji, kad mokykloje per mėnesį po septyniolika sugrauždavau, tos penkiasdešimt per metus tik piššš…
Bet vėlgi, o jei kitaip matuočiau? Juk buvo laikai, kai per mėnesį vos vieną įveikdavau. Tad pati su savimi pasiginčijusi, Pelė nusprendė, kad geras tas perskaitytų knygų skaičius, nei didelis, nei mažas – kaip tik toks, kad būtų, ką atrasti ir atradimais su bendraminčiais pasidžiaugti.
Analizės ir statistikos
Šiemet užsimaniau analizių, statistikų ir kitokių informacinių tekstų. Tad ėmiau ir padėliojau tų penkiasdešimties knygų pjūvius. Pati nustebau, kad net analizuojant tai, ką perskaitei, gali daryti atradimus. Net apie save.
Knygų išskaidymas temomis pasakė, kad daug laiko Pelė praleidžia fantastiniame pasaulyje (na, nieko naujo). Ir kad jį puikiai atsveria realybė (o čia tai staigmena, buvau įsitikinusi, kad nuotykinė literatūra realybę knygomis užmėtys). Grafinės novelės šioje teminėje diagramoje visai ne vietoje, bet nesugalvojau, kaip kitaip joms meilę parodyti.
Kadangi knygas renkuosi pagal mėgstamas temas, skaitytojų atsiliepimus arba tai, kas laukia nesulaukia neperskaitytų knygų lentynoje, ir visai nekreipiu dėmesio, kokia kalba jos sukurtos, labai smalsu pasidarė, kokia gi ta mano skaitomų knygų geografija. Nustebau, kad tiek daug anglakalbių šalių! Užtat supratau, kad turiu mylimus vertėjus (Viktorija Uzėlaitė, Regina Nijolė Chijenienė, Viltaras Alksnėnas, Indrė Dalia Klimkaitė, Rūta Jonynaitė), tad jų versta knyga bus žymiai greičiau perskaityta.
Atradau, kad Čekija, Prancūzija, Estija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija į sąrašą pateko tik todėl, kad knygos buvo pagriebtos iš lentynos, nes „stovi jau ilgai, tad kodėl ne dabar“. Argi ne keista? Juk turėčiau pildyti spragas ar ką? O čia į sąrašą pateko dėl to, kad po ranka nebuvo nieko iš numylėtinių.
Ir dar vienas pjūvis, atsiradęs iš smalsumo. Kokių leidyklų knygas renkuosi? Daug iš „Nieko rimto“, bet tai nestebina, juk tai viena didžiausių vaikų ir paauglių knygų leidyklų Lietuvoje. Nemažai iš „Debesų ganyklų“ – irgi nieko nuostabaus, juk ten dirbu. Užtat pastebėjau, kad vis dažniau dairausi į „Aukso žuvų“ knygas, nes jie leidžia originalius lietuvių autorių kūrinius vaikams. Tarp kitų leidyklų pateko „Tyto alba“, „Garnelis“, „Dvi Tylos“, „Domicus Lituanus“ ir kelios kitos, kurios vaikams išleidžia ne tiek ir daug knygų per metus.
Žiūrinėdama perskaitytų knygų sąrašą, supratau, kad skaitau visų amžiaus grupių knygas: nuo pačių mažiausių (paveikslėlių knygos taip pat skaitomos, nors nepateko į jokius sąrašus ir statistikas, nes jos nuostabios, be to, namuose yra tos amžiaus grupės skaitytojas) iki suaugusių. Bet mylimiausios knygos priklauso vyresniųjų paauglių amžiaus grupei. Bet gal užtenka analizių ir statistikų. Pirmyn prie atradimų.
Atradimai
Pakelkite uodegėles, kas jau sukrimto Johno Flanagano seriją „Žvalgo mokinys“ ir jos priešistorę „Brolija“. Pelė pati atsistebėti negali, kodėl prie šios serijos anksčiau nestabtelėjo? Įtraukiantys nuotykiai, veikėjai, turintys charakterius, o kur dar Pelės simpatijas atitinkantis pagrindinis personažas: drąsus, sumanus, draugiškas. Prie viso to pridėkit pasaulį su sava mitologija, dėsniais, gyventojais. Kol kas visos serijos neperskaičiau, tad baisu džiaugtis, kad į pabaigą neišsikvėptų ar liktų nepabaigta, ar ne visa išversta. Bet kol kas jaučiuosi it loterijoje laimėjusi.
O ką manote apie grafines noveles? Pelė nežino, kodėl nusprendė, kad vietoje Yuval Noah Harari knygos „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ skaityti istorinį komiksą „Sapiens: žmonijos gimimas“. Siužetas paprastas, sudėtinga mokslinė evoliucijos teorija išaiškinta šmaikščiai, aiškiai, išsamiai. Kaip tik tinkamas tokioms iš paauglystės vis išaugti nenorinčioms pelėms. Laikau kumštukus, kad ir kitas šio komikso dalis išleistų. Bet juk klausiau apie grafines noveles. Tad štai, „Sapiens: žmonijos gimimas“ paskatino atrasti grafinių novelių pasaulį.
Kalbant apie knygų atradimus, labai noriu pasidžiaugti Andri Snær Magnasono „Laiko skrynia“. Knygą skaičiau balandį, bet jos pamokos iš galvos neišgaruoja iki šiol: niekas kitas už tave nepakeis pasaulio tik tu pats, tad nesislėpk laiko skryniose ir imkis spręsti problemų. Ir nė pats nepajusi, kaip blogus laikus pakeis geri. Gražus ir gilus pasakojimas.
Ir paskutinis šių metų Pelės atradimas. Wolfo Erlbrucho knygą „Antis, Mirtis ir tulpė“ skaičiau n kartų. Garsiai, tyliai, sau ir kitiems. Nes tuo metu ji kalbėjo taip, kaip temoka tik tas, kuris jaučia taip pat. Kai anapus iškeliavo tėtis, tik ji viena prasibrovė pro skaitymo bloką ir pasakė tai, ką tuo metu Pelei reikėjo girdėti.
Gudručio atradimai. Ne veltui jis Gudrutis. Ką daryti, kai reikia greitai perskaityti knygą, nes rytoj atsiskaitymas, o tu net nepradėjai? Ogi imti tokią, kur teksto mažai, o iliustracijų daug. Tiesa, ji dar ir neplona turėtų būti, kad mokytoja užskaitytų. Tad Gudrutis neatsidžiaugia atradęs Pamelos Butchart „Mokyklos detektyvų“ seriją. Taip pat neblogai tinka serijos Bjarne Blomkvisto „Trijulės byla“ ir Elisabetta Dami „Ūsuotos istorijos“ (Džeronimas Stiltonas).
Žinoma, dar grafinės novelės galėtų pagelbėti, bet ne visas mokytoja užskaitytų. Štai Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“ mokytojai tiktų be problemų, bet Russello Punterio ir Simnos Bursil komiksas „Alisa stebuklų šalyje“ pagal Lewiso Carrollo knygą kažin ar įtiktų. Žodžiu, su grafinėm novelėm reikia būti gudriam ir mokėti atsirinkti, ką per pamokas atsiskaityti.
Smalsučio atradimai. Mažasis peliukas atkakliai ir nuosekliai tyrinėja gamtos pasaulį. Selemono Paltanavičiaus „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“, „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ bei „Kakės Makės enciklopedija. Gyvūnai“ kasdien perskaitomos nuo pradžios iki galo. Žinias apie pasaulio gyvūnus šiek tiek padeda užlopyti Katie Scott ir Jenny Broom „Animalium. Didysis gyvūnų muziejus“. Daugelį šių knygų tyrinėjo ir Gudrutis, tad būtų ne pro šalį atnaujinti Smalsučio gamtos biblioteką.
Praradimai
O dabar šiek tiek apie praradimus. Tiksliau apie tai, ko nepavyko atrasti. Smalsučiui susirgus gamtos pažinimu, ėmiau dairytis teminių enciklopedijų, žinynų, pažinimo vadovų – kažko, kas būtų ne apie viską po truputi, bet apie šį tą konkretaus. Kokias knygas vaikams (ar bent šeimai) galėtumėte rekomenduoti apie pasaulio gyvūnus, vabalus, drugelius, jūrų gyventojus? Smalsutis norėtų gausiai iliustruotų teminių knygų.
Gudrutis taip pat turi pageidavimų – daugiau grafinių novelių 8-12 metų vaikams. Lietuvoje jų tiek mažai! Gerai, kad „Aukso žuvys“ vis kokią vieną kitą per metus išleidžia. Ir dar Gudrutis norėtų didesnio pasirinkimo iliustruotų knygų su trumpais skyriais. Na ir kas, kad pajėgus visas „Hario Poterio“ knygas perskaityti. Juk reikia ko nors greičiau įveikiamo, kad liktų laiko ir kitiems užsiėmimams.
O kokie jūsų 2021 metų atradimai ir praradimai? Kokie norai 2022 metams?
20 berniukų, kurie pakeitė pasaulį
Pavadinimas: 20 berniukų, kurie pakeitė pasaulį (Orig. 20 Extraordinary Boys Who Changed the World)
Autorius (- ė): Autorių kolektyvas
Iliustruotojas (- a): Autorių kolektyvas
Vertėjas ( – a): Ina Jakaitė
Leidykla: Alma littera
Metai: 2020
Puslapių skaičius: 88
Serija: Nepaprastos istorijos
Ilgokai Pelė į tas minibiografijas ir jų rinkinius seilę varvino. Bet juk negali visko į urvelį susitempti, sienos ir taip per siūles braška. O kas bus, jei peliukams tokios knygos visai neįdomios? Žinot kaip būna, mamai atrodo, kad puiki, pamokanti, dėmesio verta, o vaikai į tą pusę nė nežiūri. Taip dėl minibiografijų betrypčiodama tai pirmyn, tai atgal, vieną dieną Pelė suprato, kad Gudručiui reikia pavyzdžio (kur ten mama ir tėtis, jų patirtis juk netinka!). Knyga, pavadinta „20 berniukų, kurie pakeitė pasaulį“, teikė vilties.
Vakarais su Gudručiu ėmėme ją krimsti. Knyga suskirstyta į 9 skyrelius: didieji vadai, sportininkai, išradėjai ir mokslininkai, tapytojai, kino kūrėjai, rašytojai, legendos, muzikantai ir dailininkai, tyrinėtojai. Pasirodė, kad tok skirstymas visai vykęs, nes Gudručiui pavardės nieko nesakė, tad apie ką skaityti rinkomės pagal sudominusią temą.
Pradėjome nuo didžiųjų vadų, po to čiupome legendas, tada sportininkus, kino kūrėjus, tyrinėtojus… Gerai ir tai, kad knygos nebūtina skaityti nuo pradžios iki galo. Landžiojom po knygą skersai ir išilgai, paspoksodami į iliustracijas, paplepėdami apie šį bei tą. O kalbėtis tikrai buvo apie ką.
Kuris vadas didesnis: tas kuris vadovavo žūtbūtinėms kautynėms ar tas, kuris tikslus pasiekė nepraliejęs nei kraujo lašo? Kodėl anksčiau kai kuriems žmonėms buvo galima sėdėti tik autobuso gale? Ar tiesa, kad futbolą galima išmokti žaisti spardant mangus? Ar tikrai šlovė atneša tik gerus dalykus?
Daugelis iš tų žmonių, apie kuriuos mudu su Gudručiu skaitėme, vaikystėje neturėjo nė cento kišenėje, jiems teko patiems užsidirbti duoną, apie žaislus ir pramogas galėjo tik svajoti, mokykloje jiems ne viskas sekėsi, negana to, iš jų nuolat šaipėsi. Bet ar jiems tai sutrukdė? Anaiptol! Jei žinai ko nori, to atkakliai sieki, gali tapti legenda, didžiu vadu, pakilti į kosmosą, tavo vardas bus nuolat kartojamas viso pasaulio, bet… Tau pavyks tik tada, jei niekada nenuleisi rankų.
Mačiau, kad kai kas peliukui paliko begalinį įspūdį, o kai kas visai nepalietė, nes pritrūko žinių ir gyvenimiškos patirties. Pelės nuomone, knygoje per mažai konteksto, kad būtų galima suprasti tam tikrų įvykių svarbą (pavyzdžiui, juodaodžio Džesio Ovenso pergalė Olimpinėse žaidynėse 1936 metais). Gerai, kad skaitant kartu galima kai kur pirštu bakstelti ar kitaip dėmesį atkreipti.
Kai apie pasaulį pakeitusius berniukus skaitydavome po sunkios dienos, Pelė mėgindavo išsisukti nuo ilgų pašnekesių, kad peliukas greičiau nugrimztų į sapnus. Gudručiui pakakdavo užduoti vieną klausimą, kad įprasta tvarka būtų atstatyta: „Mama, o tai šiandien nebus tavo suktų klausimų, verčiančių galvoti?“
Taip… Gal ir ne viskam, kas toje knygoje parašyta, Pelė pritaria, gal ne visur aiškiai išreikštos mintys ir idėjos, gal būtų parinkusi kitus pavyzdžius ar įvedusi daugiau konteksto, kad peliukui būtų lengviau suprasti tam tikras situacijas ar poelgius, bet reikia pripažinti, kad knyga tikrai davė minčių apmąstymams ir begaliniams pokalbiams.
Apačioje rasite knygų sąrašiuką, kurios parašytos panašiu stiliumi. Patys neskaitėme, bet labai laukiame rekomendacijų, kas patiko, ką verta apgyvendinti namų bibliotekoje.
(Ne)smulkmenos
Laiko juosta. Nors Gudrutis jau ūgtelėjęs, bet istorinis laikas jam vis dar gili paslaptis. Laiko juosta padėjo geriau suprasti pasakojimus.
Muzikantai ir dailininkai. Volfgangas Amadėjus Mocartas, Elvis Preslis ir Bobas Dylanas. Kuris iš jų buvo dailininkas? Jei skyrius pavadintas „Muzikantai ir dailininkai“, kažkuris juk turėtų toks būti?
Minibiografijų rinkiniai vaikams:
„20 mergaičių, kurios pakeitė pasaulį“ (Alma littera, 2019, 2020);
„20 asmenybių, kurios pakeitė pasaulį“ (Alma littera, 2019);
„Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“, D. 1 (Dvi tylos, 2017);
„Vakaro istorijos mergaitėms maištininkėms“, D. 2 (Dvi tylos, 2018);
„Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms“ (Dvi tylos, 2020);
„Vakaro istorijos maištininkams berniukams“ (Obuolys, 2019);
„Vakaro istorijos Lietuvos maištininkams berniukams“ (Obuolys, 2020);
„Gyvūnai, pakeitę pasaulį“ (Alma littera, 2019, 2020);
Umberto Galimberti „Kodėl? 100 filosofijos istorijų smalsiems vaikams“ (Hubris, 2020).
Minibiografijos apie konkrečius asmenis:
Renata Piątkowska „Kuri iš jūsų Malala?“ (700 eilučių, 2018);
Monika Vaicenavičienė „Per balas link aušros: pasakojimas apie daktaro Jono Basanavičiaus keliones ir darbus“ (Tikra knyga, 2018);
Lina Mickutė „Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija“ (700 eilučių, 2018);
Lina Mickutė „Iliustruota Vaižganto gyvenimo ir kūrybos istorija“ (700 eilučių, 2020).
„Rašinuką“ remia gerų knygų knygynas „Patogu pirkti“.
Kaip (ne)tapti piratu? (M. Palanga „Dūzgė ir baltieji piratai“)
Pavadinimas: Dūzgė ir baltieji piratai
Autorius (- ė): Mažvydas Palanga
Iliustruotojas (- a): Silva Jankauskaitė
Leidykla: Akademikai
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 180
Pelė jaučia, kad pastaruoju metu prarado gebėjimą giliau ir atidžiau pažvelgti į knygą. Gal dėl to nuolatinio dūzgimo šalia? O apie rišlių tekstų (ką ten tekstų, net minčių nuosekliai nesudėlioja) rašymą, gali tik pasvajoti. Tad atsiprašau tų, kurie mėgsta vientisumą ir nuoseklumą. Dėl dūzgiančio aplinkos fono kurį laiką dalinsiuosi tik pabirais įspūdžiais.
Tikiu, kad apie Dūzgę ir jos nuotykius jau esate girdėję: prieš porą metų pasirodžiusi knyga „Dūzgė ir pavojinga informacija“ sulaukė tęsinio „Dūzgė ir baltieji piratai“. Tiesa, gal ne visai tikslu antrąją knygą tęsiniu vadinti. Abiejose knygose veikia tie patys veikėjai, jie vis dar pilni idėjų, kurių įgyvendinimas ne visada pavyksta taip, kaip planuota. Kiekvienos istorijos pabaigoje yra žodynėlis, aiškinantis sunkesnius žodžius. Daugiau šių knygų niekas nesieja, tad jų nebūtina skaityti paeiliui – jos visiškai savarankiškos.
Nors knygos sukurtos pagal tą patį modelį, skirtumų jose taip pat nemaža. Pirmoji tarsi įvadas į informacinį pasaulį (naudojimosi internetu taisyklės, informacijos rinkimas, jos patikimumo tikrinimas ir t.t.). Kažkur po šiuo pažintiniu knygos turiniu slypi šiuolaikinių vaikų kasdienybė ir šmaikščios pastabos apie gyvenimą informacijos amžiuje.
Užtat antroji knyga „Dūzgė ir baltieji piratai“ skirta vienai – piratavimo – temai. Kokie dar piratai šiais laikais? Tie, kurie nesusimokėję ir dar be sąžinės graužimo naudoja patys (o blogesni dar ir su aplinkiniais dalinasi, aišku ne už dyką) kitų žmonių sukurtais darbais: filmais, knygomis, muzika, nuotraukomis… Kitaip sakant, pažeidžia kitų žmonių turtines ir neturtines autorių teises.
Kas tos autorių teisės ir kodėl apie jas reikia kalbėti vaikams? Todėl, kad su jomis susiduriame kasdien: referate panaudoję paveikslėlį iš interneto; nusikopijavę knygos skyrių; parsisiuntę „nemokamą“ filmą. Dažnai net nesusimąstome, kad pirataujame – juk esame taip įpratę, taip elgiasi visi, apie tai niekas nesužinos, niekas nesakė, kad tai draudžiama… Ir taip elgiasi ne tik vaikai, bet ir suaugę.
Knygoje aptarta visa kupeta atvejų, pasitaikančių kiekvieno mūsų kasdienybėje. Plačiai, bet paprastai. Aiškiai ir šmaikščiai. O svarbiausia – nenuobodžiai! Tad pasiaiškinimas „nežinojau“, „niekas nesakė“, „nesupratau“, nebetenka galios. Beje, ar girdėjote, kad nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia?
Be to, kad iš M. Palangos knygų galima pasisemti išminties ir žinių apie gyvenimą sudėtingame informacijos pasaulyje, Pelei šios knygos patinka dėl nuotykių (et, galėtų jų būti daugiau). Ir dėl šaunios pagrindinės veikėjos, kuri turi galvą, o ne kopūstą ant pečių. Dar dėl šaržuoto visuomenės vaizdavimo, kai smagiai krizeni iš aprašomų situacijų, nes jose atpažinai ne tik kaimynus, bet ir save. Ir dėl to, kad etiško elgesio pamokos visai neįkyrios, juk apvilktos nuotykio ir juoko rūbais. Ach, ir žinoma, kad iliustracijos! Minimalios, bet taiklios. Šįkart spalvotos (o tai labai svarbu Gudručiui, nes jam spalvotos iliustracijos palieka didesnį įspūdį nei juodai baltos).
Būtų viskas, bet reikia ir minusus pavardinti. Pelei kliuvo praleistos raidės ir kiti korektūros riktai. Žinau, kad yra žmonių, kurie į tokias smulkmenas žvelgia kaip į dulkes ant baldų. O Pelę ojojoj kaip erzina tos dulkės. Taip pat Pelė turi vilties, kad kada nors apie Dūzgę pasirodys ne trumpų istorijų rinkinys, o ilga nuotykių knyga su užuomazga, kulminacija ir atomazga.
O dabar siūlau pakrizenti ir pasimokyti išminties kartu:
– Aš esu mokytoja metodininkė. <…>
– O ką reiškia mokytoja metodininkė? – paklausė Dūzgė. <…>
– Mokytoja metodininkė yra viena iš mokytojo kvalifikacinių kategorijų. Jų yra keturios: tiesiog mokytojai, tada vyresnieji mokytojai, po jų mokytojai metodininkai, o aukščiausia kategorija yra mokytojai ekspertai. <…>
Aišku buvo tiek, kad naujoji mokytoja nebuvo aukščiausios kategorijos mokytoja. Kitaip ji save vadintų mokytoja eksperte. Ar tai buvo gerai, ar blogai, Dūzgė kol kas neturėjo nuomonės. Ankstesnė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja save vadino tiesiog mokytoja. Ir ji buvo gera mokytoja. <…> (p. 110-111).
Geltonumo išdaigos po lietuvių kalbos pievas laigo II (L. Petkevičiūtė „Geltona poringė“)
Pavadinimas: Geltona poringė
Autorius (- ė): Liuda Petkevičiūtė
Iliustruotojas (- a): Laimutė Varkalaitė
Leidykla: Lieparas
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 160
Serija: Saulės spalvų poringės
Dalis: II
Ji šviesi, šilta, saulėta, kvepianti vasara ir medumi. Ilgai sūpuota ir myluota, kaip ir jos sesės „Saulės spalvų poringės“. Ankstesnių dalių aptarimus, Pelės pasidžiaugimus ir pabubenimus galite susirasti štai čia. O dabar apie antrąją „Geltonos poringės“ dalį.
Ką joje rasite? Ogi visko! Mįslių mįslelių pribarstyta, patarlių prikaišyta, laumių, barzdukų, baubų, slibinų ir kitokių slaptingų padarų padermė aptarta, istorija pasekta ir dar pasaka apie dvi kaimynes pridėta. Grožio su kaupu, fantazijai nėra ribų, tik… Bet apie tai jau bubenau ankstesnėse apžvalgose.
Nors nelengva ši knyga, bet labai turtinga. Kviečiu po jos lobius pasižvalgyti ir pačius mažiausius smalsučius, ir paūgėjusius gudručius, ir vis dar iš vaikystės neišbrendančius suaugėlius. Kiekvienas pelių šeimos narys – nuo jauniausio iki vyriausio – šią knygą savaip skaitė ir vis kitus dalykus matė.
Mama Pelė kiekvienąkart tyrinėdama poringes pasijaučia už grūdą mažesnė prieš lietuvių kalbos didybę. Kiek dar daug reikia sužinoti, atrasti, patirti, mokėti ne tik klausytis, bet ir išgirsti! Išgirsti? Taip, nes išmokęs išgirsti, gali nuostabių atradimų padaryti. Ar kada susimąstėte, kodėl visuose Lietuvos pakampėse tarsi pėdomis pripėduota kaimelių, laukelių, miškelių ar kitokių vietelių, kurių pavadinimai krak-/krok-/krik- prasideda? Panašu, kad autorė atidžiai žvalgėsi, daug klausėsi, kol iš pabirų žodžių istorija apie Krakį Galtonakį susidėjo…
Kas jis toks? Ogi slibinas skraiduolis, itin retos padermės. Kartą, skrisdamas pro mūs šalelę, bumbtelėjo iš dangaus aukštybių žemėn. Daugel metų Krakis Geltonakis braidė po girias, tankumynus – vienur plynias ir duburius išgulėdamas, kitur kalvas ir kalnus sustumdamas, trečiur upes ir ežerus prižliumbdamas <…> (p. 59). O kai pagaliau atsitokėjo ir mūsų kraštus paliko, pilna Lietuva Krakio pėdsakų liko. Netikite? Ogi atsiverskite Lietuvos žemėlapį (p. 76–77) ir suskaičiuokite, kiek ten Krakų, Krakių, Kraklaukių ir kitokių slibino buvimo pėdsakų sužymėta. Stebuklingus laikus mūs kalba mena, ne kitaip. Gerai, kad dar yra gebančių ne tik jos skambesį išgirsti, bet ir išgirstus stebuklus mums papasakoti.
Istorija apie Krakį Geltonakį knygoje ilgėliausia, smulkučiu šriftu išguldyta. Mažiems peliukams savarankiškai sunkiai įveikiama. Bet net ir visai mažulyčiams yra ką veikti su šia knyga. Pasaka apie dvi kaimynes – antį ir vištą – trumpa ir paprasta. Tik Smalsutis dar neturi kantrybės klausytis, jam smagiau paveikslėlius tyrinėti, kartu su vištom kudakuoti, su antimis kreksėti, su viščiukais cypsėti.
Gudručiui mįslės patiko. Ar žinote, kur pasaulyje geltonos spalvos daugiausia? Ogi danguj, kur ugninis kamuolys diena iš dienos švyti! Su Gudručiu net neįtarėm, kad mįslių apie saulę yra devynios galybės! Gudrutis nebūtų gudrutis: greitai geltoną spalvą su saule susiejo ir įsigudrino visur šį atsakymą kaišioti. Bet ne visad pavyksta taip lengvai išsisukti. Ar žinote šias? Ant geltono rato šimtas važiuoja ir nesikrato (p. 25) arba lino avilys, lauke korys, aukso meška tą korį ėda (p. 25). Gudrutis nežinojo. Tiesą sakant, Pelė irgi. Jei ir jūs nežinot, būtinai pavartykit. Žiemos vakarai ilgi, bus ką veikti laukiant saulės sugrįžtančios.
Geltonumo išdaigos po lietuvių kalbos pievas laigo (L. Petkevičiūtė „Geltona poringė“)
Pavadinimas: Geltona poringė
Autorius (- ė): Liuda Petkevičiūtė
Iliustruotojas (- a): Laimutė Varkalaitė
Leidykla: Lieparas
Metai: 2019
Puslapių skaičius: 160
Serija: Saulės spalvų poringės
Dalis: I
Esu įsitikinusi, kad kalba, raštas ir knygos yra vieni didžiausių žmonijos stebuklų. Ir žmonės, kurie knygas kuria, man yra tikri stebukladariai. Tad nenuostabu, jog spirgu pasidalinti įspūdžiu ne tik apie knygą, bet ir tas, kurios šią geltonų stebuklų poringę nešiojo, supo, kol paleido savarankiško gyvenimo gyventi.
Iliustratorė Laimute Varkalaitė mane užkalbino knygų mugėje. Pamačius jos darbus tarsi žaibu iš giedro dangaus blykstelėjo, galvon trinktelėjo ir likau amžiams įsimylėjusi dailininkės kūrybą. Dabar ištikimai seku jos paskyrą Fb, visur patiktukus dėlioju – ir nieko čia nepadarysi, dėl visko akla meilė kalta. Tarp Laimutės iliustruotų knygų vaikams tuo metu buvo tik „Raudona poringė“. Labai parūpo man ją pavartyti. O tada antrą kartą žaibas iš giedro dangaus širdin trenkė. Tokio kalbos vingrumo, žodingumo, gyvumo ir pagavumo vienoje vietoje seniai neteko matyti. Tad ir Liudos Petkevičiūtės paskyrą ėmiau sekti.
Bet juk apie knygą rašyti turėčiau, ar ne? „Raudoną poringę“ atradau visai neseniai, tad ir geltonųjų sesių dvynių (o taip, yra net dvi „Geltonos poringės“ dalys) laukiau šiek tiek trumpiau, nei kiti, – tik kelis mėnesius. Pasisekė, ne kitaip. Dailininkė jas penkerius metus piešė, o kiek laiko autorė rinko ir tvarkė medžiagą net sunku įsivaizduoti. Nors kalbėti apie „Geltonos poringės“ dalis atskirai – nei šis, nei tas, bet ir kartu jas aptarti sunkiai išeina. Tad šįkart plačiau apie pirmąją dalį.
Turtinga ji ir iliustracijom, ir kalba, ir turiniu. O kartu sudėtinga kaip devyni pragarai. Toks pirmapradis gaivalingas chaosas, kurį bandant perprasti vis neviltin puldavau. Ilgokai dėl to bubenau, kol galiausiai ėmiau mėgautis po lašelį, po atvartą, po istoriją. Tad ir skaityti ją rekomenduoju labai lėtai, kiekvieną žodį išragauti, kiekvienu piešiniu pasidžiaugti.
Jau raudonoje poringėje visko buvo daug, o geltonoje – dar daugiau. Čia ir vingriai papasakotos legendos, padavimai, pasakos apie saulabrolius dvynius Ašvinus, apie Laumę Perkuvienę ir stebuklingą volungėlės dūdelę, apie gintarinius Jūratės rūmus, apie pralietas Saulės ašaras, čia ir paporinimai apie geltoną upę, kuri net jūros vandenis nudažo geltonai, apie geltonmedžius, apie biteles ir medų, apie raibuosius gintarus, apie… Et, visko neišvardinsi. Vien surinkti žodžių žodelyčių aruodai ko verti. Ne tik apie geltoną spalvą, kuriai ši knyga skirta, bet ir visa, kas prie geltonio prisiliečia. Daug ten visko yra. Gražiai, vingriai parašyta, daug aprėpta, plačiai ir giliai apimta. Kas netingės skaityti, žiūrėti, ieškoti, tas tikrai atras ištisą stebuklų pasaulį.
Šįkart baigiu, kad neatimčiau iš jūsų atradimo džiaugsmo. Siunčiu autorėms draugišką kumštelėjimą į šoną ir pabubenimą dėl chaotiškos struktūros bei milijoną apkabinimų už meilę tam, ką darote. Antrosios dalies apžvalga jau netrukus. O aš jau laukiu kitos spalvos poringės. P. S. Laikau kumščius už mėlyną. O jūs?
Raudoni lietuvių kalbos lobiai (L. Petkevičiūtė „Raudona poringė“)
Pavadinimas: Raudona poringė
Autorius (- ė): Liuda Petkevičiūtė
Iliustruotojas (- a): Laimutė Varkalaitė
Leidykla: Lieparas
Metai: 2013
Puslapių skaičius: [104]
Serija: Saulės spalvų poringės
Na ir kaip paporinti, paringuoti apie tai, ką Pelė jau kelias savaites varto ir vis atsivartyti negali? Knyga didoka, apystorė, geltonai, rusvai, žaliai ir raudonai išpuošta, vingrių vingriausių žodžių priraityta. Ir viskas ten apie sodriausią iš sodriausių, ryškiausią iš ryškiausių, skaniausią iš skaniausių, saldžiausią iš saldžiausių, gyvybingiausią, aktyviausią, tikrą karalienę, jos didenybę raudoną spalvą. Bet gal paskubėjus Pelė bus, ne tiek apie spalvą, kiek apie lietuvių kalbą, jos neaprėpiamus turtus, gelmę, senumą, vaizdingumą ši raudona saulės spalvų poringė paringuota.
Pažaiskim? Ar galite išvardinti bent penkis raudonos spalvos atspalvius? Rausvas, kitų rožiniu vadinamas, vyšninis, avietinis, dar ugninis, na, o kokį čia penktą greitai prisiminus? Tai štai, būkit gudrūs, žodingi ir spalvomis turtingi: juodraudonis, geltraudis, raudbaltis, mėlraudis, raudmėlis, skaistraudonis, plytinis, putino, šermukšnio, kraujo raudonumo, dar burokinis, poraudis… Gyvas galas tų raudonų atspalvių, o tie, kas sako kitaip, arba iš vaizduotės pamokų bėgdavo, arba žodyną balažin kuria kryptimi tobulina.
Nepatingėjo autorė iš pašalių tolimiausių raudonus grūdelius surankioti, dailininkė kiekvieną iliustravo, išdailino ir viską į knygą suklojo: ir raudonžodžius (tokius, kurie turi dvi šaknis, o viena jų – raudona), ir raudvedžius (tokius, kurie iš žodžio „raudonas“ išvesti, padaryti), ir tų žodžių paaiškinimus, ir smulkiosios, ir šiek tiek stambesnės tautosakos įtraukta. Nors Pelei ne visai aišku buvo, pagal ką skyriai suskirstyti (et, per daug rimtų, mokslinių šios srities knygų sugraužta), bet tai netrukdė džiaugtis iki begalybės.
Vartė Pelė išsižiojus. Peliukas irgi nosies iš puslapių ištraukti negalėjo. Tik štai skaityti įprastu būdu – nuo pradžios iki galo, nuo viršaus į apačią, iš kairės į dešinę – peliukams nepavyko. Daug smagiau šią knygą užsimerkus atsitiktinai atsiversti. O tada dairytis akis išpūtus, piešinių detales tyrinėti, po kalbos turtus nardyti ir žaisti iki begalybės…
Klausiate, ką žaisti? Tai negi ir jūs iš vaizduotės pamokų bėgdavote? Mįsles minkit. Galvokit naujus raudonus žodžius arba ieškokit nupieštų (bene keturi atvartai su iliustruotais žodžiais yra). Šis žaidimas Gudručiui labiausiai patiko. Reti, nežinomi tie žodžiai, žiūri į atvartą ir nežinai, ko ieškoti. Bet Gudrutis nebūtų gudrutis – sugalvojo, kaip išsisukti. Gali nežinoti, kaip ieškomas daiktas atrodo, bet jei skaityti moki, viską surasti įmanoma.
Apžiūrėta iš visų pusių, ilgai tyrinėta, daug vartyta „Raudona poringė“ peliukų rekomenduojama ir mažiems, ir dideliems, ir tiems, kuriems smalsu po lietuvių kalbos lobynus paklaidžioti, ir tiems, kas mėgsta akis iliustracijose paganyti. O kam patiks po raudoną pasaulį keliauti, gar ir į geltoną užsuks? Girdėjo peliukai, kad geltonoji saulės spalvų poringė netrukus iš už kalnų pasirodys. Laukime kartu, gerai?
Daugiau nei knygos
Šiais laikais dažnai išgirsi sakant, kad vaikai nebeskaito. Galbūt jie rečiau varto knygas, nes informaciją gauna pasitelkę kitus kanalus, tačiau teigti, kad nebeskaito, būtų neteisinga. Pakalbėkime apie tai, kad ne visiems vaikams patinka skaityti knygas ir ką daryti, kad jie jas pamėgtų?
Skaitymo nauda
Skaitydami knygas vaikai kaupia gyvenimišką išmintį. Tapatindamiesi su herojais išgyvena vidinius konfliktus, priima sprendimus, mokosi užjausti, atpažinti tiesą nuo melo, gera nuo blogo, ima geriau pažinti patys save ir kitus. Kuo daugiau vaikai perskaito knygų – tuo išmintingesni, brandesni tampa.
Knygos ugdo emocinį intelektą, lavina vaizduotę. Keliaudami ant fantazijos sparnų vaikai aplanko nematytas šalis, sutinka keisčiausių personažų, susipažįsta su jų buitimi, papročiais. Dažnai aprašomi pasauliai tebūna autoriaus fantazijos vaisius, tačiau vaikai be vargo juos įsivaizduoja. Ne veltui A. Einšteinas yra pasakęs, kad logika mus gali nuvesti nuo A iki Z, o vaizduotė – visur!
Skaitančių vaikų žodynas turtingesnis, kalba gyvesnė, išraiškingesnė, aiškiau reiškiamos mintys, jų idėjos originalesnės. Apsiskaičiusiems vaikams lengviau suprasti kitus. Be to, tie, kas daug skaito, rašydami daro mažiau klaidų! Taip pat pastebėta, kad knygas skaitantys vaikai geba ilgiau išlaikyti sutelktą dėmesį.
Skaityti tikrai naudinga, tačiau tai bus efektyvu tik tada, jei vaikas pats to norės. Tad ką daryti, kad vaikas pats norėtų skaityti?
Kodėl vaikai neskaito?
Pamėgti gali tik tai, kas tau tikrai patinka. Atrodytų, kad pamėgti vaikiškas knygas be galo lengva, juk jos spalvingos, gražios, tačiau ne visi vaikai puola skaityti. Meilė knygoms priklauso nuo daugelio dalykų: auklėjimo, pomėgių, charakterio savybių, amžius. Sąrašą galima tęsti iki begalybės.
Vaiko nemeilė knygoms gali turėti vieną ar kelias priežastis. Gal jūsų šeimoje nėra tradicijos skaityti knygų? Gal vaikas mano, kad išmaniosios technologijos yra daug šauniau ir įdomiau? Gal primetate savo valią? Gal pažintį su knygų pasauliu jūsų atžala pradėjo ne nuo tų knygų? O gal skaityti nemėgsta todėl, kad jam sunkiai sekasi dėti raidę prie raidės? Priežasčių, kodėl jūsų vaikas neskaito, gali būti šimtai. Iš pradžių išsiaiškinkite nemeilės knygoms priežastį. Juk daktaras nesiima gydyti nenustatęs ligos, o karvedys neina į mūšį neišžvalgęs teritorijos.
Kurkite skaitymo tradicijas
Geras pavyzdys užkrečia, tad skaitykite patys. Su šeima dalykitės emocijomis, kurias jums sukėlė perskaityta knyga. Su vaikais lankykitės bibliotekose, knygų pristatymuose. Mažyliams arba augesniems vaikams, kol jie patys to nori, skaitykite prieš miegą. Su vyresniais įkurkite šeimos knygų klubą. Pavyzdžiui, kartą per savaitę susirinkite aptarti perskaitytų knygų. Pasidomėkite, kodėl ji vaikui patiko ar nepatiko, kas buvo įdomu, naudinga, o kas nepaliko įspūdžio. Kalbėdami su vaikais apie knygas ne tik ugdysite meilę rašytam žodžiui, bet ir padėsite mokytis kritiškai mąstyti, analizuoti. Be to, kartu leisite laiką!
Sunkesnis darbas laukia tų, kurie patys visai neskaito knygų. Ką daryti tuomet? Gal jūsų atžala žavisi žymiu, daug pasiekusiu žmogumi? Pasidomėkite, kokios jo mėgstamiausios knygos, ir pasiūlykite jas perskaityti vaikui. Beje, ar žinojote, jog žymiausi ir turtingiausi pasaulio verslininkai Bilas Geitsas, Markas Zukerbergas, Elonas Muskas yra nepasotinami knygų graužikai?
Knyga ir technologijos
Dabar vaikai jau gimė apsupti išmaniųjų technologijų, kurios daugeliui yra įprastesnės, patogesnės, įdomesnės nei klasikinės knygos, kuriose tik tekstas ir iliustracijos.
Jaunesnius vaikus pabandykite sudominti knygomis su iškylančiais paveikslais, atverčiamais langais. Yra ir tokių knygų, prie kurių būna pridėta dovana, susijusi su jos turiniu, pavyzdžiui, stalo, kortų žaidimai ar net lėlių teatras. Užkietėjusiems išmaniųjų technologijų gerbėjams pasiūlykite interaktyvius leidinius su išplėstine realybe, mini žaidimais, integruotomis dainelėmis.
Daugelis jaunuolių mielai žiūri filmus, serialus, žaidžia kompiuterinius žaidimus net neįtardami, kad ne vienas jų yra sukurti pagal knygas! Gal smalsumas sužinoti tikrąją istoriją ar būsimus nuotykius, kol dar nesukurtas serialo tęsinys, juos paskatintų perskaityti knygą?
Leiskite rinktis patiems
Kiekvieno vaiko gyvenime ateina momentas, kai jis nori rinktis pats. Kartais tėvai persistengia su rekomendacijomis arba priekaištais. Ar jūs norėtumėte leistis į knygų pasaulį, jei nuolat girdėtumėte panašias pastabas: „kokią nesąmoningą knygą skaitai?“, „ką tu tose knygose randi?“, „kasdien turi perskaityti po tris skyrius“.
Skaitydami vaikai turi patirti malonumą, tad tegul skaito tai, kas jiems patinka. Nebūtina įveikti visų rekomenduojamų sąrašų. Gal geriau suryti keturias tikrai įtraukiančias istorijas, nei per sukąstus dantis įveikti vieną iš „privalomųjų“? Net jei jums atrodo, kad pasirinkimas nevertas dėmesio, nevaržykite apsisprendimo laisvės. Juk svarbu, kad vaikas atrastų skaitymo malonumą, prisijaukintų knygą. O tada apetitas kils bematant.
(Ne)tinkamos knygos
Yra sakoma, kad tam tikroms knygoms reikia subręsti. Ar jums nebuvo taip, kad kažką bandėte skaityti jaunystėje, tačiau metėte, nes buvo, na, tiesiog ne jums? Sugrįžus prie tos pačios knygos po kelerių metų, ji atsiskleidė visai kitomis prasmėmis.
Vaikams būna taip pat, jei imasi to, kas ne jų jėgoms. Gal skaitoma knyga dar neaktuali? O gal sudėtingai reiškiamos mintys? Gal sunku skaityti, nes šriftas per mažas, nekokybiškai atspausdintas tekstas? O jei tokios (ne)tinkamos knygos į rankas papuola viena po kitos? Tada net ir labai smalsus skaitytojas gali nuspręsti, kad visos knygos yra neįdomios, tad kam jas skaityti? Jei matote, kad pasirinkimas nedžiugina, švelniai pasiteiraukite, kas nepatiko. Nepriekaištaukite dėl blogo sprendimo, tiesiog švelniai nurodykite teisingą kryptį.
Skaitymo sutrikimai
Yra vaikų, kurie knygų neskaito todėl, kad jiems nesiseka. Vieniems taip gali būti todėl, kad per pamokas varnas šaudė. Ne kiekvienas išdrįs prisipažinti, kad skaityti nemoka. Juk gėda! Jei įtariate, kad jūsų atžalą ištiko ši bėda, ženkite į fantazijos šalį pamažu, parinkite trumpus, vaiko amžių atitinkančius kūrinius. Susilaikykite nuo kritikos, kai nesiseka, ir labai didžiuokitės pasiekimais.
Kiti vaikai išties turi skaitymo sutrikimų, jiems šis procesas yra tikra kančia, tad nenuostabu, kad knygų pasaulis jų nevilioja. Audioknygos gali būti puiki išeitis. Norite tikėkite, norite ne, bet daug žymių žmonių kamavo skaitymo sutrikimai, tačiau nei A. Einšteinui, nei V. Čerčiliui, nei V. Disnėjui, nei T. Kruzui, nei daugeliui kitų tai nesutrukdė palikti savo pėdsako istorijoje…
Straipsnis buvo publikuotas „Mamos žurnale“ (Nr. 1/2019).
Rašinukas 