Žymos archyvas: Švieskime vaikus

2019 m. knygų mugei pasiruošta

Važiuoti į knygų mugę – reikalas rimtas. O su peliuku, kurio akys nori visko, o saiko jausmas dar neišugdytas – iššūkių iššūkis. Bet jei labai nori, viskas įmanoma! Tad ką peliukai daro, kad būtų smagu ir naudinga? Pirmiausia ruošia namų darbus!

Namų darbai priklauso nuo to, ko tikimės iš mugės. Peliukai nekuklūs, nori visko ir daug! Tad iš anksto susidaro pirkinių sąrašą, nusprendžia, kokius renginius aplankys.

Tada suplanuojame laiką: knygų paieškas deriname su renginiais, kūrybinėm dirbtuvėm, atokvėpio minutėm ir užkandžiavimu. Sutikite, juk pavargusiom kojytėm ir tuščiu pilvu net atkakliausios pelės nebežino, ko nori, tad ką kalbėti apie peliukus?

Atvykus į mugę labai svarbu pasidalinti atpažinimo ženklais. Pernai bendrakeleivė savo meškiukui ant abiejų rankų telefono numerį užrašė. Pelė nedvejodama peliukui padarė tą patį. Maža kas? Žmonių daug, peliukai ir meškiukai lengvai gali nuklysti nuo saugios pašonės.

Kas dar? Kas dar? Et, turi Pelė dar kelias taisykles, kurios padeda nepasimesti knygų, norų ir galimybių liūne. Peliuką savarankiškai rinktis paleidžia tik saugioj teritorijoj. Nieko nepadarysi, pasitikėjimą reikia pelnyti. Pelė besąlygiškai pasitiki tik dviem vaikų knygų leidyklom – tad iš ten peliukams galima rinktis viską, kas patinka. Kitur reikia apžiūrėti, pašniukštinėti, o tada pasitarti, ką pirkti, o ką reikėtų iš bibliotekos parsinešti.

Darydami namų darbus, ne tik sąrašus susidarom, bet ir kainas susirašom. Seniai dingo tie laikai, kai knygų mugėj vertėjo pirkti knygas, nes ten tikrai pigiau. Dabar į mugę verta traukti dėl kultūrinės programos, na, gal dar kai ką įsigyti, jei labai norisi ir/ar reikia. Bėda, peliukams visad ir norisi, ir reikia!

Beje, knygų mugėje dalyvauja ne tik leidyklos, bet ir knygynai. Juose būna šiek tiek brangiau, bet patogiau, nes visas asortimentas vienoje vietoje. Visgi peliukai linkę taupyti, tad pirmenybę teikia leidykloms. Bet juk visada yra išimčių iš taisyklių, tad kainas verta palyginti ir ten, ir ten (išankstinis sąrašas ar išmanusis įrenginys su internetu labai praverčia).

Kol kas peliukai šiemet dar neturi konkretaus plano, nuo ko pradės ir kuria kryptimi trauks. Bet laiko dar yra. Spėsim ir tokį nusibraižyti. O dabar didysis norų sąrašas! Visiškai subjektyvus. Visiškai chaotiškas. Visiškai nekuklus. Visiškai atsitiktinis. Ar atrinktos knygos keliaus į peliukų urvelį, bus sprendžiama vietoj, nes dar nei vienos iš jų nei matėm, nei uostėm ar vartėm. O smalsu! Labai, labai smalsu!

LLTI (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)

Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena / pasakas atrinko ir rinkinį sudarė Jūratė Šlekonytė ir Gytis Vaškelis; iliustravo Marius Jonutis. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018. – 142 p.: iliustr.

Lietuvių liaudies pasakų leidimų nuo Pelės vaikystės – gyvas galas. Tik štai nei vieno iš jų neturime. Visi kažkokie nerimti atrodo. Šis akį patraukė dėl iliustracijų (juk vaikystę primena, o visi puikiai žino, kad tėvai vaikams bando įsiūlyti tai, ką patys vaikystėj mėgo). Kalbos eina, kad knyga įvertinta kaip viena gražiausių ir meniškiausių 2018 metų knygų vaikams. Dar kalbama, kad leidėjai labai, labai stengėsi, kad pasakų kalba neprarastų grožio, turtingumo, o kartu būtų suprantama šiuolaikiniam skaitytojui. Oj, kaip norisi iš arčiau šią knygą apžiūrėti!

Alma littera

Vaikų Žemė: eilėraščių rinktinė / Justinas Marcinkevičius; iliustravo Agnė Nananai. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 44 p.: iliustr.

Kas gi nežino šių eilučių: Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia, / nesvarstydami – kodėl ir kam. / Jeigu šita žemė kam priklauso, / tai pirmiausia, žinoma, vaikams. Nors Gudrutis nelinkęs eilėraščių krimsti, turiu slaptą tikslą. Kokį? Kai sakys, kad skaityti sunku, neįdomu, neturi tam laiko ar ką nors panašaus, pasiūlysiu eilėraščių: nes jie trumpi, nes rimuotą tekstą lengviau skaityti nei prozą, vadinasi užduotis tikrai įveikiama, net jei jis… Kodėl ši, o ne kokia nors kita poezijos knyga? Todėl, kad Pelei labai smalsu į iliustracijas paspoksoti. Juk jos Agnės Nananai. P. S. Tikiuosi, kad kaina mugėj nesikandžios.

Mėlyna sruoga: apysaka / Lois Lowry; iš anglų kalbos vertė Viltaras Alksnėnas. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 190 p.

Nėr čia ką daug pasakoti. „Siuntėjas“ užminė nemažai klausimų, tad antrojoje dalyje viliuosi surasti atsakymus. Beje, knygą vertė itin patyręs vaikų literatūros vertėjas, tad tikiuosi gardaus deserto.

Baltos lankos

Raidžių namučiai: eiliuota ir įgarsinta abėcėlė: žaislinė knygelė / Ramutė Skučaitė; iliustravo Inga Dagilė; įgarsino Ilona Balsytė. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2017. – 60 p.: iliustr.

Juk reikia kažką parvežti ir Smalsučiui, ar ne? Skučaitės, Dagilės ir Balsytės trio skamba stipriai ir įdomiai.

Lututė

Pažinkime Lietuvos paukščius / Vytautas Jusys, Saulius Karalius, Liutauras Raudonikis. – Kaunas: Lututė, 2017. – 239 p.: iliustr.

Ši leidykla prieš kelerius metus buvo išleidusi labai šaunų paukščių pažinimo vadovą. Gaila, kad Pelė jį pražiopsojo. Dabar tas pats autorių kolektyvas parengė naują knygą. Peliukas vis apie paukščius klausinėja, o Pelei žinių nepakanka atsakyti į visus klausimus. Jei nebus per daug moksliškai parašyta, o iliustracijos ir žaliems suprantamos, griebsim į peliukų biblioteką.

Žalias kalnas

Istorijos skanėstai / skanėstus surinko ir aprašė Audronė Meškauskaitė ir Aurina Venislovaitė; iliustravo Inga Dagilė. – Kaunas: Žalias kalnas, 2018. – 68 p.: iliustr.

Nežinau, kaip jums, bet Pelei užkulisiai visada buvo įdomesni, nei pats spektaklis. Ir nesvarbu apie ką kalbėtume – procesas, reiškinio paaiškinimas, prašalaičio akiai nematoma virtuvė visada buvo įdomiau, nei pats faktas. O čia juk siūlo mažučiukus skanėstus. Ir dar apie Lietuvą! Ir dar Pelė girdėjo, kad parašyta įdomiai, vaizdžiai, gyvai. O ir Dagilės piešti drambliai peliukams labai patiko, tad įdomu, kaip iliustratorė atsiskleis šįkart. Niam niam niam, net seilės į visas puses taškos.

Baisiai gražūs eilėraščiai / Daiva Čepauskaitė; iliustravo Ieva Babilaitė. – Kaunas: Žalias kalnas, 2017. – 44 p.: iliustr.

Ir vėl eilėraščiai? O kodėl ne? Ne tiek daug gerų poezijos knygų vaikams išleidžiama. O šią įvertino ir IBBY Lietuvos skyrius, ir į meniškiausių knygų dvyliktuką pateko. Kodėl nepabandžius? Tikiuosi, kad dar nebus visos išgraibstytos, nes Pelė ir vėl grauš nagučius, kad pražiopsojo kažką unikalaus.

Nieko rimto

Interviu su daiktais: leidinys su papildytos realybės elementais / Audra Meškauskaitė; iliustravo Jurga Šulskytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 76 p.: iliustr.

Buvo Pelė šią knygą nužiūrėjusi pernai. Pati nebežino, kodėl nepirko, bet vis pamiršti negali. Per metus autorė paruošė dar vieną panašų leidinį („Istorijos skanėstai“). Tad kodėl gi ir „Interviu su daiktais“ iš naujo nepavarčius?

Mitai ir stereotipai apie gyvūnus: ar žinai, kas – tiesa, o kas – pramanai? / Pavla Hanáčková; iliustravo Linh Dao ; iš anglų kalbos vertė Ernesta Ranonytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 35 p.: iliustr.

Ką žinote apie gyvūnus? Pelė žino nedaug, na nebent tiek, kad pelę vargiai priviliosi į pelėkautus su sūriu (juk ir taip aišku, kad ten reikia dėti knygą – chi chi chi). Bet juk norisi žinoti viską, ar ne?

Urvuose ir olose / Markéta Špačková; iliustravo Ilona Komárková; iš anglų kalbos vertė Saulenė Išganaitytė. – Vilnius: Nieko rimto, 2018. – 24 p.: iliustr.

„Mama, o kur gyvena barsukas? O lapė? O liūtas?“ Gal ir ne į visus klausimus atsakymus rasim, bet bent jau žinių spragas pabandysim užpildyti.

Tikra knyga

Maži eilėraščiai mažiems / Marius Marcinkevičius; iliustravo Rasa Jančiauskaitė. – Vilnius: Tikra knyga, 2018. – 36 p.: iliustr.

Oho, šiemet sąraše labai daug poezijos! Marcinkevičiaus proza peliukams patiko. Tad kodėl nepabandžius eilių? Beje, už iliustracijas knyga pripažinta meniškiausia knyga vaikams. Kodėl gi akiračio dar labiau neišplėtus?

Sofoklis

Senovės graikų pasakos / Dalia Dilytė; iliustravo Marius Zavadskis. – Vilnius: Sofoklis, 2018. – 123 p.: iliustr.

Kai Pelė studijavo, Dilytės knygos buvo bene vienintelis šaltinis lietuvių kalba apie Antiką. Net referatams iš šios autorės literatūros sąrašų nieko nugvelbti nepavykdavo, nes tokių knygų mūsų bibliotekose paprasčiausiai nebūdavo. Įrašysi, dėstytojai iškart supras, kad sukčiauji. Nuo tada daug kas pasikeitė, bet autoritetas yra autoritetas. Namuose stovi tik senas graikų mitų ir legendų leidimas. Metas atsinaujinti.

Garnelis

Karo dienoraščiai, 1939–1945 / Astrid Lindgren; iš švedų kalbos vertė Laima Bareišienė. – Vilnius: Garnelis, 2018. – 293 p.

Turbūt jau supratot, kad ne dėl Gudručio ši knyga į sąrašą įšoko. Mėgsta Pelė istorijas iš pirmų lūpų: prisiminimus, dienoraščius, laiškus, žinoma, jei nekalbėsime apie vaikų literatūra. O čia lyg ir du zuikiai vienu šūviu! Juk tai Lindgren dienoraščiai! Labai intriguoja.

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“

Brolių ieškotoja: pagal lietuvių liaudies pasaką / Stepas Zobarskas; iliustravo Marija Smirnovaitė. – Vilnius: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, 2018. – 67 p.: iliustr.

Išguglinti šio fondo knygas – tikras galvos skausmas. Pravargsti pusdienį, sužinai ne kažką, o tada mugėje stovi prie stendo ir nežinai, ką išsirinkti. O gal ir vargti neverta? Juk niekada negali būti tikras, ar pavyks gauti tai, ką nusižiūrėjai iš anksto. Kol kas akis užkliuvo už šios. O kaip bus, taip bus.

Alumnus

Dvylika iš pašto karietos: žiemos pasakos: dienoraščio, laiškų, autobiografijų fragmentai / Hans Christian Andersen; iš danų kalbos vertė ir sudarė Liudas Remeika; iliustravo Vilhelm Pedersen, Lorenz Frølich. – 2-asis pataisytas ir papildytas leidimas. – Vilnius: Alumnus, 2015. – 238 p.: iliustr.

Ar esate girdėję apie tokią leidyklą? Pelė irgi ne. Tai va, jau kelerius metus Pelė šios knygos ieško. Kai būna draugiškos kainos, jos nei vienas elektroninis knygynas neturi. Jei žinote, kur šiuos slapukus leidėjus rasti, pasidalinkite informacija, gerai? Baisu, kad žaidžiant amžinas slėpynes šios knygos taip ir nerasim. Beje, viena Anderseno gerbėja, kuri apie jį net monografiją parašė, gyrė tikslų ir puikų šios knygos vertėjo darbą.

Muzikija

Knygų vaikas: grafinė pasaka / Oliver Jeffers; iliustravo Sam Winston; iš anglų kalbos vertė Lora Tamošiūnienė, Indrė Šeputienė. – Vilnius: Muzikija, 2018. – 32 p.: iliustr.

Pelę labai suintrigavo šios knygos pristatymas leidiniuose apie vaikų literatūrą. Kai pamatys, gal ir daugiau ką nors išlementi galės.

700 eilučių

Iliustruota Vydūno gyvenimo ir kūrybos istorija / Lina Mickutė; iliustravo Birutė Bikelytė. – Vilnius: 700 eilučių, 2018. – 63 p.: iliustr.

Galit sakyti ką norit, bet įdomių knygų vaikams apie žymius Lietuvos žmones trūksta. Oj kaip Pelė šokinėjo pamačiusi knygą apie Joną Basanavičių. Gal turėsim naują gerų knygų kryptį vaikams?

Apkabink mėnulį

Illuminature: nušviesta gamta / iliustravo Carnovsky; teksto autorė Rachel Williams; vertė Valdas Kalvis. – Vilnius: Apkabink mėnulį, 2018. – 63 p.: iliustr.

Na kam nepatinka atradimai? Būna dienų, kad Gudrutis ir po džiungles mielai pasibastytų, ir į kalnus liptų. Žinoma, jei tai saugu ir per daug jėgų nepareikalautų. Ech, lepūs dabar peliukai. Bet gerai, kad nuotykiai ir atradimai jiems patinka. Ypač, jei viską gauni nuo sofos nepakilęs (chi chi chi). Kažką panašaus į „Illuminature“ Pelė matė užsienyje: uždengi iliustracija specialiu filtru ir išvysti visai kitą pasaulį. Į šią knygą sudėta labai daug vilčių.

Pjeras labirintų detektyvas: dingusio Labirinto akmens pėdsakais / iliustravo Hiro Kamigaki; tekstų autorius Chihiro Maruyama. – Vilnius: Apkabink mėnulį, 2018. – 32 p.: iliustr.

Yra dalykų, kuriuos arba mėgsti, arba ne. Ilgai Gudrutis nemėgo maišalynių, raizgalynių ir kitokių ieškynių. O štai dabar karts nuo karto mielai atsiverčia. Pelė ėmė manyti, kad į namus reikia dar vienos raizgalynių knygos, tad labai nori pavartyti Kamigaki labirintus.

Debesų ganyklos

1000 klausimų ir atsakymų. Kaunas: Debesų ganyklos, 2019. – 216 p.: iliustr.

Kiekvieną kartą Pelė pasižada, kad tai paskutinė enciklopedija į namus. Urvelyje jos visą lentyną užima. Buvo laikas, kai peliukas skyrius iš enciklopedijų klausė vietoj pasakų, tad ir užderėjo jų nemenkas derlius. Lyg ir užtektų, bet negi gali ramiai praeiti, kai sakoma, kad ši parengta pagal TV žaidimą „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Laida pelių šeimai patinka, tai gal ir knyga patiks? Beje, girdėjom, kad ir kortelių žaidimas bus.

Jonas ir Jokūbas

Kažkur Pelė skaitė, o gal tik vėjas ausyse zvimbė, kad šiemet bus papildyta filosofijos serija vaikams „Mažieji platonai“. Nežino Pelė, ar jos peliukams bus įdomi filosofija, bet vieną knygą iš šios serijos į urvelį partempti norėtų. Juk reikia pagaliau viską išsiaiškinti apie keliavimą šviesos greičiu. Gal „Alberto Einšteino nušvitimai“ padės?

Et, gal jau užtenka sąrašus tęsti? Pelė gali būti rankiojusi, prirankiojusi ir deimančiukų, ir perliukų, ir kitokių brangenybių, bet Gudrutis vis tiek rinksis tai, kaip jam patinka. Svarbiausia, kad iš saugiosios zonos neišsprūstų.

Jei kam nors kyla klausimas, kodėl sąraše nėra knygų iš kitų leidyklų, atsakymas paprastas. Priežasčių tam gali būti tūkstantis ir viena. Gal jie vangiai atnaujina savo svetaines? O gal per mažai apie naujas knygas trimitavo, tad ir liko kažkur užkampyje nepastebėtos? Arba labai trokštamus perliukus ir deimančiukus peliukai jau anksčiau susirankiojo per akcijas atrakcijas. Arba… Na koks skirtumas. Prisiminkite, kad peliukų sąrašas subjektyvus, chaotiškas, atsitiktinis ir dar nepatikrintas. O kokie jūsų sąrašai? Pasidalinkite, a?

„Tai, kas įprasta, juk baisiai nuobodu“ (G. Rakauskienė „Dramblys ir antis“)

Pavadinimas: Dramblys ir antisDramblys-ir-antis-Giedre-Rakauskiene

Autorius (- ė): Giedrė Rakauskienė

Iliustruotojas (- a): Jurga Šulskytė

Leidykla: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“

Metai: 2016

Puslapių skaičius: [36]

Serija: Vaikų bibliotekėlė

Jau vasara ant kulnų mina, o aš iš krepšio vis dar „Knygų mugės“ laimikius traukiu. Ir nieko čia nuostabaus, juk Pelė Mama iš Vilniaus knygų rojaus kasmet grįžta su ryšuliais ryšuliukais, kad graužimo pakaktų iki kitų metų. Giedrės Rakauskienės „Dramblys ir antis“ pernykštis laimikis. Tiesa, ne pačios Pelės sugriebtas. Pernai apie „Knygų mugę“ tik drąsiausiuose sapnuose svajojau, nes Smalsutis buvo per mažas keliauti, per mažas ir jaukiuose namuose be mamos pasilikti. Draugė, partempusi mano užsakymą, pridėjo „Dramblį ir antį“. Sakė, kad nemokamai dalino, tai ir mums pagriebė. Gudrutis kaip mat krepšį suinventorizavo, išrūšiavo, į lentynas sudėjo. Kai ką sukrimtome akimirksniu, kai kas ilgokai laukė eilės.

G. Rakauskienės „Dramblys ir antis“ į peliukų letenėles pakliuvo tada, kai visi kiti svajoti ir laukti gardumynai buvo sukrimsti. Pirmasis įspūdis malonus. Daili knyga, žaismingi paveikslėliai, kokybiška spauda. Istorija taip pat paliko gerą įspūdį – tekstas tvirtai sukaltas, paprastas, apgalvotas iki smulkmenų; tema aktuali, atomazga laukta, bet ne prasta, jaučiama, bet neperšama didaktika. Ar Jums smalsu? Jei taip, skaitykite toliau. „Dramblys ir antis“ trumpa paveikslėlių knyga apie begalinį troškimą turėti draugą, o kai ko nors labai nori, net neįmanoma gali virsti įmanoma. Tereikia pastangų. Abipusių! Jis – didelis dramblys, ji – mažutė antis. Jų pasauliai skirtingi, turintys griežtas taisykles, tabu, kur viskas vertinama pagal kategorijas (ne)pridera arba (ne)įprasta. Bet ar gali būti taisyklės, ribos ar kiti trukdžiai tikrai draugystei? Juk visi žinome, kad tai, kas tikra, nugali visas kliūtis ir yra amžina. Dramblys, o gal antis, į viską žvelgia filosofiškiau: Tai, kas įprasta, juk baisiai nuobodu. Gal kam ir pasirodys, kad nuostabi draugystė gimė iš nuobodulio, tačiau ar tikrai?

Pelei Mamai tai buvo netikėtas, bet labai geras atradimas. Gudručiui? „Dramblys ir antis“ netapo peliuko mylimiausia. Iš viso knygą perskaitėme gal tris kartus, tačiau apie dramblio ir anties draugystę dažnai kalbamės. Tinkamiausias metas vakare, kai Gudrutis jaukiai įsitaiso į lovelę, tada kuždamės apie dienos įvykius, apie sėkmes ir nusivylimus, apie tai, ką kažkas kažkam pasakė. Frazė „aš nebūsiu tavo draugas!“ pastaruoju metu namuose ir darželyje tokia dažna! Tad kartais reikia prisiminti, jog tikras draugas vertina ne prabangius daiktus ar madingus rūbus, o tai, koks esi. Galbūt tau ar jam prireiks šiek tiek laiko viską suprasti, taip kaip drambliui, bet ko nepadarysi dėl geriausio draugo…

P. S. Smulkmenos, bet…

Apdovanojimas. Vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius 2016 metais knygai „Dramblys ir antis“ skyrė „Geriausios metų knygos mažiausiems skaitytojams“ premiją.

Iliustracijos. Nepamirškite jų apžiūrėti. Ten tiek daug smagių žaismingų smulkmenų!

Kaip Gediminas Vilnių surado (Ž. Miežytė „Vilniaus Vilnius“)

Pavadinimas: Vilniaus Vilnius

Autorius (- ė): Živilė Miežytė

Iliustruotojas (- a): Živilė Miežytė

Leidykla: Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“

Metai: 2018

Puslapių skaičius: 36

Serija: Vaikų bibliotekėlė

Ž. Miežytės knygelė „Vilniaus Vilnius“ į peliukų šeimos laimikių krepšį įkrito šiųmetėje Vilniaus knygų mugėje. Apie labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ leidžiamas knygas jau buvau susidariusi gerą nuomonę, tačiau ji nei kiek nepadėjo dairantis po fondo stendą. Į mane žvelgė bent septyni nauji viršeliai, tačiau jokių atsiliepimų apie šias knygas nebuvau girdėjusi. Kai kuriuos pavadinimus ir pavardes atpažinau iš „Metų knygos“ rinkimų, kiti – visiška terra incognita. Galvoje kirbėjo mintis, kad prastai atlikau namų darbus, o išsamiau analizuoti nebebuvo kada, nes Gudrutis nekantriai timpčiojo ranką – juk reikia dar ten nueiti, ir dar tą pamatyti, ir… Kurią knygą išsirinkti? Pagriebiau iš „Metų knygos“ rinkimų girdėtą pavadinimą, o besišypsanti savanorė dar pridėjo magaryčių.

Manau, kad atėjo laikas grąžinti duoklę už magaryčias – bent šiek tiek papildyti nepažintų knygų žemėlapį. Ž. Miežytės knygelė „Vilniaus Vilnius“ nepribloškia nei formatu, nei storiu, tačiau kiek daug telpa į tuos kelis puslapius! Kalbant labai trumpai, tai istorija apie Gediminą ir Vilnių. Aišku, visi iškart pagalvoja apie kunigaikščio sapną, kaukiantį vilką ir po visas šalis sklindančią miesto šlovę. Gal dėl šios dviprasmybės ir buvo atsisakyta apysakos pavadinimo „Istorija apie Vilniaus atsiradimą“, o gal „Vilniaus Vilnius“ skambėjo gražiau, mįslingiau ar kaip nors kitaip -iau. Dabar svarbu tik tai, kad pavadinimas yra ir mįslė, ir jos įminimas. Žinoma, apie užmintą mįslę lengva pamiršti, nes knyga įtraukia akimirksniu.

Nuo pirmų puslapių susidomėjęs seki – ar suras berniukas savo svajonių šunį? Žavi lengvai ir sklandžiai kuriamos žodžių ir situacijų dviprasmybės, o Gedimino bandymas jas paaiškinti sukelia šypsnį, nes supranti, kad per daug skubėjai ir, jei ne mielas pagrindinio veikėjo bandymas pasiaiškinti pakliuvus į keblią situaciją, būtum pražiopsojęs pusę smagumo. Tada stabteli ir atidžiau įsižiūri į paveikslėlius, nes visais nugaros plaukais jauti, kad jei to nepadarysi, vėl ką nors įdomaus praleisi… Ir staiga supranti, kad istorija pasibaigė, o tavo rankose teliko pavadinimo mįslės raktas. „Ach, visai buvau apie tai pamiršęs,“ – pagalvoji.

Paprasta, bet ne prasta. „Vilniaus Vilnius“ ne tik šauni knyga, kurioje puikiai dera tekstas ir vaizdas, tai ir slaptas gidas po 1930-ųjų Vilnių. Knygos pabaigoje pateikti paaiškinimai leidžia iš naujo pažvelgti į pasakojimą, o smalsuoliams tai puiki paskata tyrinėti toliau. Kažin kiek turime knygų vaikams, kurios taip nepastebimai, taip neįkyriai išplečia akiratį? Gal pasidalintumėte savo atradimais?

Smulkmenos, bet…

Užkoduota informacija. Ž. Miežytės knygelėje po siužeto vingiais paslėpta nemažai kultūrinių ženklų. Pažintis prasideda nuo Jano Bulhako fotografijų albumo „Vilnius“ (tritomį 2011–2013 metais išleido Lietuvos nacionalinis muziejus). Lėkdami paskui berniuką ir šunį Vilniaus gatvėmis sutiksite ne vieną žymų žmogų, pajausite 1930-ųjų miesto pulsą. Ir visa tai itin subtiliai užkoduota. Taškas už išradingumą.

Apdovanojimas. Kūrinys laimėjo trečiąją premiją Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse. Taškas už įvertinimą.

Apie autorę. Ž. Miežytė ne tik rašo ir piešia, bet ir trimitu groja, ir tradiciniais amatais domisi, ir keliauti mėgsta… Taškas už platų akiratį.