Penkiasdešimt – daug ar mažai? Protingas atsakytų, žiūrint ko ir kaip tą „ko“ matuosi. Na gerai, per metus perskaityti penkiasdešimt knygų?
Pelei tai buvo ir daug, ir mažai. Daug, nes be knygų skaitymo dar gyvas galas kitų reikalų, kuriais nori arba privalai užsiimti. Mažai, nes tiek daug gerų knygų dar neperskaityta. O kai pagalvoji, kad mokykloje per mėnesį po septyniolika sugrauždavau, tos penkiasdešimt per metus tik piššš…
Bet vėlgi, o jei kitaip matuočiau? Juk buvo laikai, kai per mėnesį vos vieną įveikdavau. Tad pati su savimi pasiginčijusi, Pelė nusprendė, kad geras tas perskaitytų knygų skaičius, nei didelis, nei mažas – kaip tik toks, kad būtų, ką atrasti ir atradimais su bendraminčiais pasidžiaugti.
Analizės ir statistikos
Šiemet užsimaniau analizių, statistikų ir kitokių informacinių tekstų. Tad ėmiau ir padėliojau tų penkiasdešimties knygų pjūvius. Pati nustebau, kad net analizuojant tai, ką perskaitei, gali daryti atradimus. Net apie save.
Knygų išskaidymas temomis pasakė, kad daug laiko Pelė praleidžia fantastiniame pasaulyje (na, nieko naujo). Ir kad jį puikiai atsveria realybė (o čia tai staigmena, buvau įsitikinusi, kad nuotykinė literatūra realybę knygomis užmėtys). Grafinės novelės šioje teminėje diagramoje visai ne vietoje, bet nesugalvojau, kaip kitaip joms meilę parodyti.
Kadangi knygas renkuosi pagal mėgstamas temas, skaitytojų atsiliepimus arba tai, kas laukia nesulaukia neperskaitytų knygų lentynoje, ir visai nekreipiu dėmesio, kokia kalba jos sukurtos, labai smalsu pasidarė, kokia gi ta mano skaitomų knygų geografija. Nustebau, kad tiek daug anglakalbių šalių! Užtat supratau, kad turiu mylimus vertėjus (Viktorija Uzėlaitė, Regina Nijolė Chijenienė, Viltaras Alksnėnas, Indrė Dalia Klimkaitė, Rūta Jonynaitė), tad jų versta knyga bus žymiai greičiau perskaityta.
Atradau, kad Čekija, Prancūzija, Estija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija į sąrašą pateko tik todėl, kad knygos buvo pagriebtos iš lentynos, nes „stovi jau ilgai, tad kodėl ne dabar“. Argi ne keista? Juk turėčiau pildyti spragas ar ką? O čia į sąrašą pateko dėl to, kad po ranka nebuvo nieko iš numylėtinių.
Ir dar vienas pjūvis, atsiradęs iš smalsumo. Kokių leidyklų knygas renkuosi? Daug iš „Nieko rimto“, bet tai nestebina, juk tai viena didžiausių vaikų ir paauglių knygų leidyklų Lietuvoje. Nemažai iš „Debesų ganyklų“ – irgi nieko nuostabaus, juk ten dirbu. Užtat pastebėjau, kad vis dažniau dairausi į „Aukso žuvų“ knygas, nes jie leidžia originalius lietuvių autorių kūrinius vaikams. Tarp kitų leidyklų pateko „Tyto alba“, „Garnelis“, „Dvi Tylos“, „Domicus Lituanus“ ir kelios kitos, kurios vaikams išleidžia ne tiek ir daug knygų per metus.
Žiūrinėdama perskaitytų knygų sąrašą, supratau, kad skaitau visų amžiaus grupių knygas: nuo pačių mažiausių (paveikslėlių knygos taip pat skaitomos, nors nepateko į jokius sąrašus ir statistikas, nes jos nuostabios, be to, namuose yra tos amžiaus grupės skaitytojas) iki suaugusių. Bet mylimiausios knygos priklauso vyresniųjų paauglių amžiaus grupei. Bet gal užtenka analizių ir statistikų. Pirmyn prie atradimų.
Atradimai
Pakelkite uodegėles, kas jau sukrimto Johno Flanagano seriją „Žvalgo mokinys“ ir jos priešistorę „Brolija“. Pelė pati atsistebėti negali, kodėl prie šios serijos anksčiau nestabtelėjo? Įtraukiantys nuotykiai, veikėjai, turintys charakterius, o kur dar Pelės simpatijas atitinkantis pagrindinis personažas: drąsus, sumanus, draugiškas. Prie viso to pridėkit pasaulį su sava mitologija, dėsniais, gyventojais. Kol kas visos serijos neperskaičiau, tad baisu džiaugtis, kad į pabaigą neišsikvėptų ar liktų nepabaigta, ar ne visa išversta. Bet kol kas jaučiuosi it loterijoje laimėjusi.
O ką manote apie grafines noveles? Pelė nežino, kodėl nusprendė, kad vietoje Yuval Noah Harari knygos „Sapiens: glausta žmonijos istorija“ skaityti istorinį komiksą „Sapiens: žmonijos gimimas“. Siužetas paprastas, sudėtinga mokslinė evoliucijos teorija išaiškinta šmaikščiai, aiškiai, išsamiai. Kaip tik tinkamas tokioms iš paauglystės vis išaugti nenorinčioms pelėms. Laikau kumštukus, kad ir kitas šio komikso dalis išleistų. Bet juk klausiau apie grafines noveles. Tad štai, „Sapiens: žmonijos gimimas“ paskatino atrasti grafinių novelių pasaulį.
Kalbant apie knygų atradimus, labai noriu pasidžiaugti Andri Snær Magnasono „Laiko skrynia“. Knygą skaičiau balandį, bet jos pamokos iš galvos neišgaruoja iki šiol: niekas kitas už tave nepakeis pasaulio tik tu pats, tad nesislėpk laiko skryniose ir imkis spręsti problemų. Ir nė pats nepajusi, kaip blogus laikus pakeis geri. Gražus ir gilus pasakojimas.
Ir paskutinis šių metų Pelės atradimas. Wolfo Erlbrucho knygą „Antis, Mirtis ir tulpė“ skaičiau n kartų. Garsiai, tyliai, sau ir kitiems. Nes tuo metu ji kalbėjo taip, kaip temoka tik tas, kuris jaučia taip pat. Kai anapus iškeliavo tėtis, tik ji viena prasibrovė pro skaitymo bloką ir pasakė tai, ką tuo metu Pelei reikėjo girdėti.
Gudručio atradimai. Ne veltui jis Gudrutis. Ką daryti, kai reikia greitai perskaityti knygą, nes rytoj atsiskaitymas, o tu net nepradėjai? Ogi imti tokią, kur teksto mažai, o iliustracijų daug. Tiesa, ji dar ir neplona turėtų būti, kad mokytoja užskaitytų. Tad Gudrutis neatsidžiaugia atradęs Pamelos Butchart „Mokyklos detektyvų“ seriją. Taip pat neblogai tinka serijos Bjarne Blomkvisto „Trijulės byla“ ir Elisabetta Dami „Ūsuotos istorijos“ (Džeronimas Stiltonas).
Žinoma, dar grafinės novelės galėtų pagelbėti, bet ne visas mokytoja užskaitytų. Štai Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“ mokytojai tiktų be problemų, bet Russello Punterio ir Simnos Bursil komiksas „Alisa stebuklų šalyje“ pagal Lewiso Carrollo knygą kažin ar įtiktų. Žodžiu, su grafinėm novelėm reikia būti gudriam ir mokėti atsirinkti, ką per pamokas atsiskaityti.
Smalsučio atradimai. Mažasis peliukas atkakliai ir nuosekliai tyrinėja gamtos pasaulį. Selemono Paltanavičiaus „Lietuvos gyvūnų didžioji knyga“, „Pažinkime Lietuvos gyvūnus“ bei „Kakės Makės enciklopedija. Gyvūnai“ kasdien perskaitomos nuo pradžios iki galo. Žinias apie pasaulio gyvūnus šiek tiek padeda užlopyti Katie Scott ir Jenny Broom „Animalium. Didysis gyvūnų muziejus“. Daugelį šių knygų tyrinėjo ir Gudrutis, tad būtų ne pro šalį atnaujinti Smalsučio gamtos biblioteką.
Praradimai
O dabar šiek tiek apie praradimus. Tiksliau apie tai, ko nepavyko atrasti. Smalsučiui susirgus gamtos pažinimu, ėmiau dairytis teminių enciklopedijų, žinynų, pažinimo vadovų – kažko, kas būtų ne apie viską po truputi, bet apie šį tą konkretaus. Kokias knygas vaikams (ar bent šeimai) galėtumėte rekomenduoti apie pasaulio gyvūnus, vabalus, drugelius, jūrų gyventojus? Smalsutis norėtų gausiai iliustruotų teminių knygų.
Gudrutis taip pat turi pageidavimų – daugiau grafinių novelių 8-12 metų vaikams. Lietuvoje jų tiek mažai! Gerai, kad „Aukso žuvys“ vis kokią vieną kitą per metus išleidžia. Ir dar Gudrutis norėtų didesnio pasirinkimo iliustruotų knygų su trumpais skyriais. Na ir kas, kad pajėgus visas „Hario Poterio“ knygas perskaityti. Juk reikia ko nors greičiau įveikiamo, kad liktų laiko ir kitiems užsiėmimams.
O kokie jūsų 2021 metų atradimai ir praradimai? Kokie norai 2022 metams?
Rašinukas 