Ateina toks stebuklingas metas, kai visi pašaliai skardena nuo juoko, klegesio, šūksnių, kai langus atveriame iki galo, o namų durys nuolat trinksi, nes išsėdėti viduje neįmanoma. Tarsi visus, visus – didelius ir mažus, lėtus ir greitus, sparnuotus, kailiniuotus ir plikus, dvikojus ir ne tik, ratuotus ir pėsčius – būtų beprotybė apėmusi. Tik spėk dairytis, klausytis – kiek aplinkui visko vyksta. Jei pirmosiomis siautulio dienomis dar priglaudęs ausį prie žemės gali išgirdi, kaip žolė dygsta, tai greitai net ausyliausias klausytojas tegirdi, kaip aplink galvą kažkas dūzgia, zirzia, birbia, kažkur medžiuose ar net padangėse čirškauja, ulbauja, čiulbauja, trėles laido, kol viskas ima suktis, gausti… Žemė jau nebe dienomis, o valandomis rūbus maino. Iš žalio į geltoną, iš geltono į margą, iš trumpo į ilgą… Ir staiga viskas nutyla, nurimsta, sustoja…
Štai šios tylos, užklupusios po beprotiškai džiaugsmingo siautulio, bijau kiekvienais metais. Gudrutis ima sienomis lipti, kaip uodega paskui slankioja ir vis tą patį kartoja: „Ką man veikti, ką man veikti?“. Ech, o kuo gi tau blogai lauke būti? Bet ne, draugų nėra, nes visi kažkur prapuolę. Kas vėl namuose prie kompiuterių ir televizorių tūno, kas kaimuose, soduose ar… Kas juos žino, kur visi susislapsto. Mudviem su Gudručiu kiekvienais metais tenka po ištuštėjusius kiemus klaidžioti ir bandyti betoninėse miesto džiunglėse smagios veikos susirasti. O juk buvo laikai, kai nuo ryto iki vakaro kieme sėdėdavom ir net sutemus namo mūsų niekas nuvaryti negalėdavo. Ech, tada buvo taip, o dabar yra kitaip. Ir tenka Pelei Mamai kasmet sukti galvą, ką reikės daryti tada, kai miestas nustos gausti.
Knygų, kuo užsiimti su vaikais, tikrai yra. Niekada jų nepirkdavau, nes puikių idėjų virtualioje erdvėje kalnai. Bėda tik, kad jos nuolat iškrenta iš perkrautos Pelės Mamos galvos. Be to, taip ir neišmokau tų lobių susandėliuoti, tad tenka nuolat ieškoti, ką ir kur skaičiau ar mačiau, o tai ir nepatogu, ir laiko atima. Per vieną akcijų maratoną į krepšelį sušoko Linos Bakšytės „Kur nuklydo panagiukai?“ ir Austėjos Landsbergienės „Pavasaris“. Įtikinėju save, kad neverta stebėtis šiais pirkiniais, juk šiemet prie klaidžiotojų prisijungs ir Smalsutis, o galvoti užsiėmimus dviems skirtingo amžiaus peliukams yra nemenkas iššūkis. Dalinuosi pirmaisiais įspūdžiais apie knygas.
Kur nuklydo panagiukai? Lauko tyrinėtojų knyga / Lina Bakšytė; iliustracijų autorė Reda Tomingas. – Vilnius: Šviesa, 2017. – 95 p.: iliustr.
Pirkdama šią knygą net neįsivaizdavau, ko tikėtis, tačiau apsisprendžiau 
akimirksniu, prisiminusi skaitytą interviu su autore. Stebėdama, kaip žaidžia sūnus, moteris pamatė, „kad paprastame šaligatvyje galima atrasti gausybę įdomių dalykų, svarbių mažyliams: kanalizacijos dangčius, skruzdžių takelius, mažus griovelius, nukritusias šakeles <…>“. Pamaniau, kad jei ši knyga atsirado iš mamos ir sūnaus kasdienybės, ji tikrai turėtų praversti miesto peliukams.
Pirmieji atradimai. Įdomi knygos struktūra: nuotykis prasideda pasakojimu apie pradingusius panagiukus, be abejo, knygos veikėjas leidžiasi ieškoti mažųjų nenuoramų; šalia pasakaitės yra užduotys vaikams bei idėjos tėvams, ką dar būtų galima nuveikti. Knygos pabaigoje panagiukai surandami. Žinovai tokį komponavimo būdą greičiausiai pavadintų kokiu nors sunkiu terminu, pavyzdžiui, rėmine konstrukcija. Peliukai mano, kad šauni mintis knygos užduotis susieti su istorija, juk gauni du, oj ne, greičiau, tris viename: vakaro pasakaitę, užduotis mažiesiems ir instrukcijas tėvams. Knyga suskirstyta į tris skyrius, nuotykiai prasideda mieste, vėliau persikelia į sodą, pasibaigia miške. O svarbiausia, kad visi užsiėmimai skirti atlikti lauke! (Mums kaip tik to ir reikėjo!)
Peliukų įvertinimas: puiki lauko užduočių knyga su dailiomis iliustracijomis, aiškia struktūra, sutartiniais ženklais, kokybiškas popierius ir spauda. Jei „Rašinukas“ turėtų vertinimo sistemą, leidinys gautų vieną aukščiausių balų. Et, visiškam tobulumui pasiekti koją pakišo priekabus Pelės Mamos požiūris į tekstus. Pasakaitės idėja puiki – dėl jos knyga tampa vientisa ir išbaigta, be to, paliečiamos socialinės problemos, – bet istorijai pritrūko meniškumo.
Kelios pastabos ir pasvajojimai. Mamų, vaikštinėjančių su peliukais, kuprinės būna net išsipūtusios nuo daiktų, tad didelis knygos formatas nėra patogus neštis į lauką. Norėtųsi mažesnio leidinuko, kuriame būtų pasaka ir idėjos tėvams, o užduotėles vaikams perkelti į nedidelį pratybų sąsiuvinį (arba suteikti galimybę atsispausdinti iš leidyklos svetainės). Kiekvienas pasirinktų pagal poreikius. Juk vieniems reikės ir knygos, ir užduočių sąsiuvinio, o tiems, kurie tyrinėja būriais, tų sąsiuvinių gali prireikti net kelių.
Pavasaris : inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams. Kad vaikai augtų laisvi ir kūrybingi! / Austėja Landsbergienė; iliustracijų autorė Inga Gilė. – Vilnius: Alma littera, 2018. – 145 p.: iliustr.
Auginantys vaikus puikiai žino, kas yra Austėja Landsbergienė, tad nenuostabu, kad naujos autorės knygos apie kontekstinį ugdymą vos pasirodžiusios šovė į perkamiausių knygų dešimtukus. Numatyta išleisti visiems metų laikams skirtą knygų ciklą. Knygynuose jau galima įsigyti „Rudenį“, „Žiemą“ ir „Pavasarį“. Pastarasis pliumptelėjo ir į peliukų krepšelį… Pavadinime besipuikuojantys žodžiai (pavasaris, tėvams, laisvi ir kūrybingi vaikai) mintyse iškart sudėliojo puikią pavasarinės veiklos programą šeimai, tad čiupau net nevarčiusi. Et, šiek tiek paskubėjau. Nemanykite nieko blogo, knyga puiki! Tik lūkesčiai buvo visai kiti. Tikėjausi, kad bus daugiau veiklos, žaidimų ar kitokių užsiėmimų, kuriuos galima atlikti lauke. Juk pavasaris! Bet…
Įspūdžiai apie knygą. Ant viršelio rašoma, kad knyga skirta „tėvams ir pedagogams“, manau, kad pastariesiems labiau, nes temų išdėstymas primena ugdymo įstaigų programą, tačiau ši pastaba nereiškia, kad knygos medžiaga nesugebės pasinaudoti tėvai. Straipsnį apie kontekstinį ugdymą ir jo principus prarijau (beje, jis yra įdėtas visuose serijos leidiniuose), bet daugiau prie jo negrįžau. Pravertė skyrius apie amžiaus tarpsnių ypatumus (jis taip pat yra visose knygose), nes šios informacijos karts nuo karto prireikdavo, tad džiaugiuosi ją turėdama vienoje vietoje; knygoje tikras smagių darbelių idėjų lobynas (pagaliau kažkas jas susandėliavo!), darbeliai suskirstyti pagal temas, tad jei norėsite veiklą susieti su kokiu nors įvykiu (besimainančiais orais, augintiniais ir pan.), nereikės daug vargti ieškant idėjų; kiekvienas skyrius baigiasi „Šiuo bei tuo“ – tai tarsi slapta kišenėlė, į kurią įdėtos kelios smagios smulkmenėlės, susijusios su nagrinėta tema (eilėraštukai, žaidimai, knygų sąrašas vaikams (!) ir kt.).
Peliukų įvertinimas: leidinys puikios poligrafinės kokybės, išsamus, aiškios struktūros. Būtų tobulas, jei prie užduočių būtų nurodyta, kokio amžiaus mažyliams jos skirtos. Taip pat viena kita idėja, ką nuveikti lauke, nepamaišytų. Tikiuosi, kad „Vasaroje“ jų bus daugiau. Nors paskubėjau ir nusipirkau katę maiše, bet nėra to blogo, o ypač knygų, kurios neišeitų į gerą. Peliukai pasiryžę ją prisijaukinti, mat darganotų dienų būna net pavasarį.
Rašinukas 